Šašlykinė „Briedis” buvo tikrai ypatingas pastatas puikioje vietoje (joje anksčiau galbūt būta Pospieškos smuklės?..) – aukštas Neries krantas, netoliese – Spalvotųjų šaltinių slėnis ir miško parkas, ramuma, greta pastato – stilizuota briedžio galva ant aukšto medinio stulpo. Šašlykinė buvo, kiek pamenu, kvadratinio plano, grindų lygis buvo metru žemesnis nei žemės – pastatas buvo įgilintas, ir aplink jį ėjo maždaug metro gylio ir tokio pat pločio takas, stogas – keturšlaitis, o jau avienos šašlykai, kepti ant ugnies… 
Didžiuliai langai leisdavo grožėtis supančia aplinka, subtilus interjeras nuteikdavo ypač pakiliai. (Analogiškas pastatas buvo, berods, Nidoje, tik neįgilintas į žemę.) Na, o sekmadieniais „Briedžio” prieigoje rinkdavosi vadinamasis diskų turgus, kurį buvau pamėgęs: rinkdavosi prekiautojai vinilais ir kompaktais, pasirinkimas didžiulis, kaip ir pačios kainos. „Briedžio” likimas gan liūdnas – pastatas supleškėjo, kurį laiką jo vietą priminė tik išlikusi briedžio galva, o dabar toje vietoje stovi prabangus 138-as namas, į kurį net įvažiavimas iš tolo užtvertas kelio užtvaru… (Nuotraukoje – vilniečiai „Briedžio” prieigose 1974 m. gruodžio mėn.)
