Nuo kurios gi obels mes, žmogeliai, esame nuriedėję – gal nuo Adomo ir Ievos pamėgtos? Įveikę kelias valandas kelio iki pirmojo kelionės Lenkijoje objekto – Olštyno – ne veltui užsidavėme sau tokį klausimą. Žvalgėmės į Koperniko darbus regėjusioje pilyje įrengtą liaudies buities ekspoziciją, ir nejučiomis prisiminėme Lietuvoje lankytus panašius objektus. Tiesa, mūsiškės ekspozicijos Etnografinėje saugykloje Istorijų namuose bei Audimo ekspozicijoje Arklio muziejuje ar Kretingos vandens malūne man pasirodė turtingesnės bei išsamesnės, nei kaimynų surengtoji, bet gerbkim ir lenkų muziejininkų pastangas, juolab paganyti akis bus į ką. Pažinsimės su Varmijos ir Mozūrijos regionų tradiciniais apdarais ir buities rakandais, po truputėlį rengdamiesi išvykai į solidžiausią ir turtingiausią analogišką objektą Europoje – Lietuvos etnografijos (buv. Liaudies buities) muziejų Rumšiškėse, duris atvėrusį prieš pusę amžiaus. Per kelerius metus lietuvaičiai atliko titanišką darbą, įrengdami kolosalios apimties ir meistriško surėdymo ekspozicijas, ir šiandieną stebinančias kūrėjų darbštumu, išmone, darbų apimtimis, įrengimo solidumu. Tebūnie garbė ir padėka lietuvių muziejininkams, o dabar pradedame vaikščioti Olštyno pilyje įkurdintoje ekspozicijoje.
Pažintis su liaudiška buitimi visada miela, maloni ir intriguojanti, o ar pamenate mūsų viešnagę pas paskutinį Maltos malūnininką Ta’ Kola malūne?
Muziejaus etnografijos kolekcijoje yra unikali iki 1945 m. sukurtų Varmijos ir Mazūrijos liaudies audinių kolekcija. Paroda „Išausta pasaka … „ skirta šiai kolekcijai ir parengta tik iš Olštyno muziejaus rinkinių. Audimas Varmijoje ir Mozūrijoje buvo įprastas užsiėmimas. Kaip pragyvenimo šaltinis jis išliko net ir tuo metu, kai paplito fabrikinės tekstilės gaminiai. Buvo plačiai auginami pluoštiniai augalai, daugiausia linai, ir auginamos avys vilnai. Be to, liaudies audimui buvo naudojama importuota medvilnė. Parodoje plačiai pristatomas šio regiono kaimo audimas, taip pat su žaliavos apdorojimu ir verpalų paruošimu susiję klausimai. Eksponuojami ir dekoratyviniai, ir aprangos dirbiniai: regionui būdingi „lakštai“, dvigubi audiniai, patalynės audiniai, spalvingi skuduriniai kilimėliai ir iš savadarbių audinių pasiūti drabužiai. Pristatydami šiuos eksponatus, muziejininkai norėjo parodyti senųjų liaudies amatų specifiką ir Varmijos bei Mozūrų kraštui būdingą tekstilės grožį.
Dairydamiesi į eksponatus, nejučiomis lyginome juos su mūsiškiuose bei svečių šalių muziejuose matytais, aiškiai suprasdami akivaizdžią dermę.
Varmijos ir Mozūrų muziejus Olštyne prieš trejetą metų pristatė naują laikiną etnografinę parodą. Olštyno pilies svirno lygyje surengta paroda vadinosi „Išausta pasaka. Varmijos ir Mazūrijos liaudies tekstilė iš Varmijos ir Mazūrijos muziejaus rinkinių“. Parodoje eksponuota daugiau kaip 320 eksponatų, ne tik tekstilės dirbiniai, bet ir žaliavos bei įrankiai, iš kurių jie buvo pagaminti. „Esame visiškai unikalios parodos atidaryme“, – atidarydamas parodą sakė Varmijos ir Mazūrijos muziejaus direktorius Piotras Žuchovskis (Piotr Żuchowski). „Šios parodos kuratorė Anna Čachorovska (Anna Czachorowska) ją rengė daugelį metų. Jai pavyko gauti dvejų metų Kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministerijos stipendiją, kuri leido įgyvendinti šią parodą, taip sakant, visa apimtimi. Kuratorė organiškai, sistemingai dirbo prie to, ką šiandien matome. Ji yra fantastiška šios temos žinovė ir tikrai „užsidegusi“ ja teigiama prasme.”
Žavi liaudies buities atmosfera žavi ir užburia natūralumu bei visišku priešingumu šaltai ir pompastiškai didžiūnų bei turtuolių būties aplinkai.
Paroda surengta įgyvendinant projektą „Iš gerų siūlų, kitoks audimas. Varmijos ir Mozūrų liaudies tekstilės tyrimai, archyvavimas ir populiarinimas“, iš dalies finansuojamo Kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministerijos lėšomis iš valstybinio tikslinio fondo – Kultūros rėmimo fondo. „Parinkti eksponatus šiai parodai buvo labai sunku, nes mūsų etnografinė kolekcija yra didžiulė“, – sakė parodos kuratorė Anna Czachorowska, pridurdama: „Norėjau pristatyti gražią ir turtingą Varmijos ir Mozūrų liaudies tekstilės kolekciją, sukurtą iki 1945 m., kuri saugoma Varmijos ir Mozūrų muziejaus rinkinyje. Taip pat norėjau parodyti viską, kas susiję su tekstile, kas yra mūsų rinkiniuose.”
Pasidairykim iš arčiau į dailius ir išvaizdžius kaimyninės šalies tradicinius apdarus.
Paroda suskirstyta į tris skyrius. Pirmajame pristatomos žaliavos ir joms apdoroti naudojami įrankiai. Be kita ko, eksponuojama XX a. pradžios audimo dirbtuvė iš Chaberkovo kaimo. Antroji parodos dalis skirta dekoratyviniams audiniams, pavyzdžiui, labai gausiai muziejaus sandėliuose reprezentuojamiems Varmijos audiniams, taip pat dvigubiems audiniams, patalynei, spalvingiems skuduriniams kilimėliams. Trečiojoje parodos dalyje eksponuojami drabužių audiniai, tarp jų – pirmą kartą visuomenei rodomi audinių pavyzdžiai, taip pat drabužių elementai. „Pristatydami šiuos eksponatus norime parodyti senųjų liaudies amatų specifiką ir Varmijos ir Mazūrijos kraštui būdingą tekstilės grožį“, – aiškino parodos kuratorė.
Pasidairykim po jaukiai ir kruopščiai įrengtos ekspozicijos kerteles, prisimindami ir mūsiškį vizitą Kretingos muziejaus etnografinėje parodoje.
Parodą nesunku apžiūrėti ir nežinantiems lenkų kalbos – visi eksponatai apibūdinti angliškai.
Tik apsilankę Olštyno pilies muziejuje, sužinosite, kuo ypatinga ši patalpa ir kas joje vykdavo.
Apsilankyti Olštyno pilies muziejuje esančioje Varmijos ir Mozūrijos etnografinėje ekspozicijoje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
