Išmanantys istoriją menkai nustebs, kad putininiams vasalams gana lengvai ėjosi „referendumas” Kryme 2014-ais dėl „savanoriško prisijungimo” prie „deržavos”. Krymas dar nuo carinės imperijos laikų prifarširuotas kariniais objektais dėl strateginės pusiasalio reikšmės. Militarizavimo apogėjus pasiektas sovietmečiu, kai gigantiškus pinigus ginklavimuisi skyrusi sovietija vieną po kito kepė milžiniškus karinius objektus visoje imperijoje, dosniai prifarširuodama jais Krymą. Sovietinio karininko profesija viliojo vos vieną-kitą lietuvaitį, o štai rusai mielai rinkosi kariškio kelią. Tad nenuostabu, jog po sovietinės Rusijos imperijos, kartais vadinamos SSRS, griūties daugybė kariškių liko be darbo, nes Ukrainai (kaip ir Lietuvai) teko spręsti aibę svarbesnių reikalų, nei buvusių sovietijos karinių objektų išlaikymas. Buvę sovietinių armijos ir laivyno karininkai noriai rinkosi prieglaudą „deržavos” glėbyje, nes ji daugeliui jų mieliau asocijavosi su sovietija, nei lėtai, bet tvirtai link Vakarų krypstanti Ukraina. Šiandieną dažnas sovietinio militarizmo liudininkas yra apleistas, kaip ir „objektas K-825” – slapta Šaltojo karo laikų karinė bazė prie Balaklavos įlankos Kryme. Joje ir apsilankysime, kad įsitikintume, kokiems milžiniškiems objektams taškė pinigus sovietijos kareivos, negalėję aprūpinti žmones padoresniu rūbu ar gardesniu valgiu. Tiesa, patys tuo apsirūpindavo sočiai.
(Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
