Egipto karalienės Nefertitės (1370-1330 m. pr. m. e.) vardą žino visi paprasti žmonės – net ir tie, kurie yra toli nuo istorijos, nes populiarumu ji varžosi su pačia Kleopatra. Kalbant apie faraoną Amenchotepą IV, Nefertitės vyrą, sprendžiant iš išlikusių skulptūrinių atvaizdų, jis buvo silpnas, nepatrauklaus veido vyras ir aiškiai netinkamas būti vyru tos, kuri buvo laikoma nežemiško grožio idealu. Nepaisant to, jų istorija jaudina mokslininkų ir skaitytojų protus ne mažiau nei skambus Kleopatros ir Cezario romanas. Kuo Nefertitė ir Amenchotepas pelnė ne tik amžininkų, bet ir palikuonių susidomėjimą? Pirma, sutuoktiniai vienas kitam labai prieštaravo išvaizda. Žavioji Nefertitė migdolo formos akimis ir melancholiška šypsena atrodė kaip svajonių princesė, tai atspindėjo ir jos vardas (išvertus reiškia „atėjusi gražuolė“ arba „gražiausia iš gražuolių“). Tad kaip ji atsidūrė kaprizingo, kerštingo, vėjavaikiško faraono hareme? Greičiausiai Nefertitė, kilusi iš Mitanės karalystės (tačiau jos kilmė nėra tiksliai žinoma, daugelis tyrinėtojų mano, kad ji buvo egiptietė), buvo ištekinta pagal apskaičiavimą – siekiant sustiprinti dinastinius ryšius tarp valstybių.
(Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam dovanojame jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
