„Verslo tipo susitarimų darbotvarkė greičiausiai dominuos. Galime tai vertinti kaip cinizmą, bet taip pat galime matyti ir kaip pagrįstą priekaištą Europai. Šiuo metu pagrindiniai iššūkiai, aktualūs Europai, yra būtent čia, šalia mūsų. Tuo tarpu NATO aljanso europinės dalies investicijos yra neproporcingos šalių finansiniam ir ekonominiam pajėgumui, tad JAV spaudimas turi pagrindo“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė LRT Radijo laidoje „Aktualijų studija“ prieš išvykdama į šią savaitę Briuselyje vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą ir Miuncheno saugumo konferenciją.
Vis tik, koks bus galutinis rezultatas – ar bus taikomos drastiškos priemonės, ar vyks griežtos derybos – kol kas neaišku. Tačiau tai pamatysime per artimiausius mėnesius ar net savaites.
Šakalienės teigimu, Europos formate Lietuva visuomet buvo JAV advokatė ir turi bendrų požiūrių, pavyzdžiui, į Kiniją ir Taivaną. Krašto apsaugos ministrė yra vienintelė gynybos ministrė, sankcionuota Kinijos, ir tai, pasak jos, taip pat yra tam tikra žinutė, kuri, bendradarbiaujant su JAV transatlantiniame kontekste, gali būti vertinama pozityviai.
Šakalienė taip pat yra pirmoji Lietuvos krašto apsaugos ministrė, dalyvausianti pagrindinėje Miuncheno saugumo konferencijos programos dalyje – vienoje panelėje kartu su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai K. Kelogu. Čia taip pat bus diskutuojama dėl situacijos Ukrainoje.
Pasakyti Rusijai, kad neeskaluosime, reiškia pakviesti ją eskaluoti
„Visi suprantame, kad išgyvename sudėtingą pereinamąjį laikotarpį, kai taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai kyla didžiausia grėsmė per pastaruosius dešimtmečius. Elgesys, kuris iš demokratinio pasaulio pusės buvo grindžiamas prognozuojamumu ir aiškiomis taisyklėmis, nepasiteisino. Tam tikrose situacijose reikia kietumo, neprognozuojamumo ar net kategoriškumo. Matome, kad Rusija kai kuriais atvejais tiesiog spjauna į demokratinio pasaulio veidą. Kodėl? Nes už tai buvo apdovanojama – karas po karo, invazija po invazijos. Tai įvyko mažiausiai septynis kartus per pastaruosius tris dešimtmečius“, – teigia D. Šakalienė.
Svarbiausia, kad išeiname iš „neeskalavimo“ naratyvo
Pasak ministrės, šioje situacijoje suprantama naujosios administracijos pozicija – jie ne demonstruos atsargumą, o projektuos jėgą, rimtai investuos į savo pačių gynybą ir spaus Europą daugiau investuoti į savo saugumą. Taip siunčiama aiški žinutė, kad su JAV reikia skaitytis, tačiau būtina išlaikyti ir tokį patį JAV karinį buvimą mūsų regione bei Europos žemyne, jį nuosekliai didinti.
Svarbiausia, kad pagaliau išeiname iš „neeskalavimo“ naratyvo, kuris buvo labai pavojingas. Ką reiškia pasakyti Rusijai, kad mes neeskaluosime? Tai reiškia pakviesti ją eskaluoti. Ministrės teigimu, aiški žinutė leidžia tikėtis, kad „užpelkėjęs vanduo mūsų pusėje bus sujudintas, o mes parodysime, kad taip pat galime žaisti kietai“.
Vertindama „susiskaldymo žinutę“, ministrė pabrėžė, kad nebuvo tikėtasi, jog Europa susitvarkys su tiek daug iššūkių per pastaruosius kelerius metus. Tačiau Europa gana vieningai susidorojo tiek su pandemija, tiek su reagavimu į karą Ukrainoje.
„Jei vertintume paramos kiekį ne tik finansine prasme, bet ir pagalbos, mokymų, bendradarbiavimo bei kovojimo už Ukrainos interesus aspektu, Europa neatrodo prastai. Tikėtis, kad kelios dešimtys valstybių kalbės absoliučiai vienu balsu, nėra realu. Tačiau vertinant nuo paramos paketų iki sutarimo dėl narystės ES bei didelio kiekio valstybių spaudimo dėl Ukrainos narystės NATO – Europai sekasi gana gerai“, – apibendrina ministrė.
„Dabar ne laikas graužtis, kad kažko nepadarėme – laikas kovoti“, – teigia ministrė D. Šakalienė.
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija, KAM iliustracija.
