Sparnuotą posakį „mada sukasi ratu” galima būtų perfrazuoti taip: „dizainas sukasi ratu”. Žvelgdamas į šeštojo dešimtmečio baldų nuotraukas ir eskizus, pasijunti patekęs į šiandienos prekybcentrį IKEA: rodos, dažno baldo kopiją galėtum rasti, tik spalvos kitos – šviesesnės, labiau pastelinės. Tiesa, ir kokybė šiek tiek kita, nes senieji baldai tarnaudavo dešimtmečius, ir atsisakoma jų buvo ne dėl lūžių ar trūkių, o dėl neatitikimo kito laikmečio standartams bei madai. Nūdienos kolekcininkai noriai perka chruščiovinės epochos baldus, jei tik juos įmanoma restauruoti ir atnaujinti, o kolekcininkai, patikėkit, žino, kas ko vertas, ir į kur apsimoka investuoti.
Taigi, mūsų kelionė praeitin bus skirtas chruščiovinio atlydžio/atšilimo baldams: laikmečiui, kai dauguma gyveno bendrabučiuose ar nuomojosi kambarėlį apyseniame medinuke. Masinė stambiaplokščių (blokinių) namų statyba tik įsibėgėjo, o ir naujakuriai labiau džiaugėsi galimybe pasilepinti šilto vandens vonia, o ne kišeninėmis virtuvėmis. Pasak tuometės oficialiosios propagandos, „tarybinis” žmogus turėjo maitintis viešojo maitinimo įstaigose – vadinamajame „obščepite” (žargoninis užeigų pavadinimas, rus.), tad jam visiškai pakanka kokių penkių kvadratinių metrų virtuvės, kurioje jei pastatysi stalą – netilps šaldytuvas, o jei šaldytuvą – netilps stalas. Beje, šaldytuvai buvo tokie brangūs, kad daugelis jų neįpirkdavo, tad nuomojosi.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius – kiekvienam užsiprenumeravusiam metam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
Norite matyti visą turinį?
Prenumerata 1 eur / mėn.
Apsilankyti pas šeštojo dešimtmečio baldininkus mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
