Kiekviename iš mūsų gyvena natūralus poreikis – būti suprastam, išklausytam, priimtam. Šis troškimas yra įgimtas mūsų žmogiškajai prigimčiai. Mes siekiame artumo, jausmo, kad šalia yra kažkas, kas ne tik dalijasi mūsų gyvenimu, bet ir įsiskverbia į pačią mūsų sielos gelmę. Būtent šis būvis ir yra emocinis ryšys – plonas, bet galingas siūlas, jungiantis dvi širdis.
Emocinis ryšys – tai ne tik įprotis būti kartu ar bendros buitinės rūpesčiai. Tai kažkas daug gilesnio. Tai gebėjimas jausti vienas kitą intuityviai. Tai kai tyla neapsunkina, o atvirkščiai – pripildo. Kai galima būti savimi, nebijant pasmerkimo. Kai vieno džiaugsmas tampa abiejų džiaugsmu, o skausmas – ne našta, o priežastis rūpintis. Bet kaip ji susiformuoja? Ir kodėl taip dažnai šis, atrodytų, tvirtas ryšys pradeda trūkinėti?
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
