Mafija. Kiek populiarių filmų ir serialų apie ją nufilmuota: „Sopranai“, „Krikštatėvis“, „Šaunūs vyrukai“, „Kartą Amerikoje”… Mes susikūrėme tokį įvaizdį: cigarai, kostiumai, glotni šukuosena, kaklaraiščiai ir „pasiūlymai, kurių negalima atsisakyti“. Kaip susiformavo mafija, kuriai ir skirti šie filmai? Ji atsirado ne JAV, o saulėtoje Sicilijos saloje XIX amžiuje, ir ne todėl, kad visi siciliečiai nuo pat gimimo yra nusikaltėliai, o dėl vietos valstybės silpnumo, dvarininkų, žemės reformų ir… citrinų. XIX amžiuje Sicilija buvo nuolat užkariaujama kaimyninių valstybių, pereidama iš vienos valstybės rankų į kitos. Finikiečiai ir graikai, kartaginiečiai ir romėnai, gotai ir bizantiečiai, arabai ir normanai, vokiečiai, ispanai ir prancūzai – visi paliko savo pėdsaką Sicilijoje. Užkariautojai laikė salą kolonija ir stengėsi iki galo išnaudoti jos turtus. Toks nuolatinis vieno užkariautojo keitimasis kitu suformavo siciliečių nepasitikėjimą bet kokia jiems primesta valstybės valdžia.
Be to, italų dvarininkai mieliau gyveno žemyninėje dalyje, o žemę nuomavo „gabeločiams” – viduriniosios klasės atstovams. Gabeločiai turėjo rinkti mokesčius, versti valstiečius dirbti ir ginti dvarininko turtą. Pastarasis uždavinys buvo ypač aktualus dėl klestinčio nusikalstamumo. 1838 m. Ispanijos generalinis prokuroras Trapanis Don Pietras Uloa savo ataskaitoje teisingumo ministrui rašė:
„Visuotinis korumpuotumas privertė žmones griebtis keistų ir pavojingų priemonių. Daugelyje vietovių egzistuoja brolijos, panašios į sektas. Jos skelbiasi partijomis, bet nerengia susirinkimų, tarp savo narių nenustato jokių ryšių, išskyrus bendrą priklausomybę nuo brolijos vadovo, kuriuo čia yra kunigas. Bendros aukos padeda jiems, kai reikia pasiekti vieno pareigūno atleidimą ar papirkti kitą, kai reikia ką nors apginti ar neteisėtai nuteisti. Žmonės išmoko susitarti su nusikaltėliais. Kai įvyksta vagystės, pasirodo tarpininkas, kuris siūlo savo pagalbą grąžinant pavogtus daiktus. Daugelis aukštų pareigūnų remia tokių brolijų egzistavimą, globoja jas… Neįmanoma priversti miesto policijos pareigūnų patruliuoti gatvėse, neįmanoma rasti liudytojų nusikaltimų, padarytų vidury baltos dienos. Šio chaoso centre – sostinė su savo prabanga…“
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
