Parapsichologai jau seniai svajoja pažvelgti į anapusinį pasaulį. Dar geriau – nufilmuoti kitą egzistenciją, įrodant jos realumą visam pasauliui. Arčiausiai šios problemos sprendimo priartėjo graikų mokslininkai.
Aleksandras Belosas gimė 1912-ais vakarų Graikijoje esančiame Agrinijo miestelyje, kurio meras buvo jo tėvas. Šeimai nieko netrūko. Jaunasis Aleksandras puoselėjo aistrą alpinizmui. Jis augo prabangoje ir negalvojo apie gyvenime keblumus – viskas turėjo susiklostyti kuo puikiausiai. Karas viską pakeitė. Per 1940-1941 metais vykusį Graikijos ir Italijos konfliktą Belosas buvo pašauktas į kariuomenę. Tie, kurie buvo susipažinę bent su alpinizmo pagrindais, buvo siunčiami tarnauti į kalnų šaulių dalinius. Aleksandro batalionas užėmė pozicijas kalnuose bemaž trijų kilometrų aukštyje. Kareiviai buvo įspėti, kad artėja italų kalnų šauliai. Netrukus snieguotoje lygumoje, užlietoje mėnulio šviesos, pasirodė juodi šešėliai. Graikai ėmė šaudyti, bet šešėliai toliau judėjo kaip niekur nieko, nekreipdami dėmesio į kulkų krušą. Vadas įsakė graikams nešvaistyti šaudmenų ir leisti priešui priartėti. Šešėliai nustojo judėti ir netrukus išnyko. Ryte kariai pamatė, kad sniegu padengta plynaukštė priešais jų pozicijas liko nepaliesta – jokių pėdsakų, jokių kraujo dėmių. Masinė haliucinacija?..
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
