Ilgus metus paleontologija buvo grindžiama fosilijų palyginimu: jei kaulai panašūs, tai jų savininkai greičiausiai yra giminės. Tokį požiūrį, žinoma, lydėjo neišvengiamos klaidos: kartais gyvūnas buvo netinkamai surinktas, kartais jauniklis buvo išskirtas į atskirą rūšį. Su molekulinės genetikos, bioinformatikos ir kompiuterinės tomografijos atsiradimu paleontologų arsenalas žymiai išsiplėtė. Vis dėlto ir šiandieną kaulai gali būti geri pasakotojai. Pavyzdžiui, iš jų sužinojome apie krokodilus su snapais, „užsimaskavusius” dinozaurų pavidalu. Jie išnyko dėl visuotinio atšilimo, o į juos panašūs dinozaurai išliko, ir sėkmingai užėmė beveik visą planetą.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
