Beveik visos mistinės vietos, apie kurias žmonės kalba, suteikdami joms paslaptingą aurą, yra ant vandens. Kai įvyksta „galai į vandebį“, pradingimai tikrai atrodo labai keisti ir nepaaiškinami. Viena iš tokių vietų, į kurią jūreiviai iki šiol bijo įplaukti, yra Sargasų jūra, kuri turi savybių, išskiriančių ją iš kitų pasaulio jūrų. Šioje istorijoje yra mistikos, bet didžiąją dalį mistikos mokslininkai sugebėjo paaiškinti. Paaiškinimai pasirodė labai įdomūs ir dažnai jie pagrįsti būtent šios pasaulio vandenyno dalies ypatumais. Sargasų jūra tikrai gali būti laikoma viena iš įdomiausių jūrų pasaulyje. Tam yra keletas priežasčių. Pavyzdžiui, tai vienintelė jūra pasaulyje, kuri neturi krantų. Ji yra tarsi Atlanto vandenyno gelmėje ir, dalinai – Bermudų trikampyje.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Dėl labai keistos šio regiono srovių formos, vanduo Sargasų jūroje beveik visada nejuda. Tuo tarpu aplink ją esančios srovės nuolat į jos akvatoriją neša dumblius ir šiukšles. Susidaro kažkas panašaus į nuosėdų surinkimo rezervuarą, kuriame, pagal apskaičiavimus, jau susikaupė apie dešimt trilijonų tonų dumblių.
Jei dėl dumblių klausimų nėra, tai šiukšlių problemos, kuri čia taip pat yra labai aktuali, sprendimas yra labai svarbi užduotis. Iš tiesų, tokio teritorijos buvimas gali būti laikomas tikru likimo dovana žmonijai. Žinoma, yra ir mikroplastiko, bet tai, kad nereikia važinėti po visą pasaulio vandenyną ieškant didelių šiukšlių, labai palengvina jų surinkimą perdirbti. Svarbiausia – pradėti tai daryti.
Vandens temperatūra Sargasų jūros paviršiuje yra apie 28–29 laipsniai, o mokslininkai teigia, kad vandens lygis čia yra apie metru-kitu aukštesnis už visą pasaulio vandenynų lygį. Mokslininkai taip pat negali atsakyti į klausimą, kodėl ešeriai iš Europos plaukia čia dėti ikrus. Įdomiausia tai, kad po gimimo palikuonys plaukia atgal, o šis kelias jiems užtrunka ne mažiau kaip trejus metus.
Jūroje, apie kurią šiandien kalbame, dingo nemažai laivų, o jūreiviai pasakoja vieni kitiems legendų apie vaiduoklių laivus, kurie pasirodo šioje teritorijoje. Dėl to Sargasų jūra turi blogą reputaciją ir jūreiviai bijo į ją įplaukti.
Laivai šioje jūroje dingsta daugiausia dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – tai didelis kiekis dumblių ir šiukšlių, kurios pateko čia senais laikais, nors ir ne taip gausiai kaip dabar. Dėl to laivai galėjo tiesiog įstrigti jose ir nebegalėti plaukti toliau.
Antroji priežastis – labai retai pučiantys vėjai šiame regione. Dėl to daugelis burlaivių, patekę į Sargasų jūrą, tiesiog nebegalėjo ją palikti. Galų gale jiems baigdavosi maistas laive, įgula dažnai sukeldavo maištą ir visi arba mirdavo, arba bandydavo išsigelbėti burinėmis valtimis, bet tokios idėjos taip pat dažnai buvo pasmerktos žlugti.
Dėl šių dviejų priežasčių dažnai nutikdavo, kad laivai, plaukę per Sargasų jūrą, niekada nebebūdavo matomi. Tačiau būdavo ir atvirkščiai – ten būdavo randami laivai. Pavyzdžiui, laivas „Rosalie“, kuris buvo rastas šiuose vandenyse 1840-aisiais. Laive nebuvo nė vieno įgulos nario, laivas tiesiog dreifavo paliktas. Tačiau Sargasų jūroje buvo ir žymesnių bei mistinių radinių.
Taigi, 1872 m. vakarinėje jūros dalyje buvo rastas vienas iš paslaptingiausių vaiduoklių laivų jūrų istorijoje. Tai buvo laivas „Marija Celesta“. Taip sutapo, kad laive taip pat nebuvo nė vieno žmogaus – visi dingo.
Iš tiesų, šio laivo istorija buvo labai įdomi. Iš pradžių jis vadinosi „Amazonė“, bet jam nuolat kažkas nutikdavo. Kartais jis patekdavo į bėdą uoste, kartais nutikdavo kažkas kroviniui, kol 1868-ais laivas buvo visiškai išmestas į krantą. Laivą valdžiusi kompanija atsisakė jį toliau eksploatuoti, ir jis buvo keletą kartų perparduotas. Galiausiai laivas už du tūkstančius dolerių buvo nupirktas Niujorko jūrininko Ričardo Heinso. Dar apie pusdevinto tūkstančio dolerių jis išleido laivo restauravimui, tuomet pavadino jį „Maria Celesta“, ir 1872-ais išplaukė juo kelionėn, pasiiėmęs krovinį. Į kelionę jis paėmė savo žmoną, dvejų metų dukrą ir septynis įgulos narius.
Įdomu, kad laivas vežė krovinį – maistą ir sprogų etanolį. Kai laivas buvo rastas, viskas, kas buvo laivan pakrauta prieš išplaukiant iš uosto, buvo savo vietoje. Tai paneigia versiją, kad laivą galėjo užgrobti piratai. Jie tikrai nebūtų atsisakę tokio vertingo grobio. Pagal vieną versijų, laivo įgula išsigando etanolio nuotėkio ir skubiai paliko laivą. Žinoma, valčių nebuvo rasta, kaip ir įgulos narių. Vėlgi, tik kaip viena iš versijų: manoma, kad jie nuskendo per audrą.
Sunku pasakyti, kiek tiksliai laivų dingo šiame labai neįprastame jūros rajone. Galbūt jų buvo dešimtys, bet gali būti ir šimtai. Keblumas tas, kad tuo metu, kai dar nebuvo dabartinių navigacijos priemonių, daugiausia dingdavo burlaiviai. Tuomet apskaita buvo tvarkoma kitaip. Apie daugelį dingusių laivų tiesiog niekas nežino.
Dabar ši vieta nėra pati geriausia laivams, todėl jie stengiasi ją aplenkti. Dėl to dabar laivai šiame regione nebedingsta taip dažnai kaip anksčiau. Tikriausiai tai viena iš tų vietų, kurios buvo mistinės, bet dabar jų buvęs paslaptingumas jau išnykęs…
