Yra gėrimas, kurio bent gurkšnį paragaujame įvairių švenčių – vestuvių, jubiliejų, Naujųjų Metų – proga. Šiandieną galime gurkštelėti tikro šampano, o sovietmečiu gyvenusios kartos prisimena Alytuje gamintą gėrimą, pavadintą „Sovetskoje šampanskoje” („Sovietinis šampanas”, rus.). Kiek sąryšio šio gėrimo skonyje buvo su tikru šampanu, žinojo tik garbaus amžiaus someljė, kurių anuomet tebuvo vienetai. Šampanu pavadintą gėrimą sovietų imperijoje gamino ne tik alytiškiai: antai, imperijos pietuose esančiame Cimlianske, esančiame prie to paties pavadinimo marių, buvo gaminamas gardus putojantis gėrimas iš raudonųjų vynuogių, tad jo skonis buvo gerokai salsvesnis, nei lietuviškojo (gal dėl kaitresnės pietietiškos saulės?). Paskutiniajam SSRS vadukui Gorbačiovui paskelbus aršią kovą su stipriųjų gėrimų vartojimu ir naminukės varymu, XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje buvo barbariškai iškirsti milžiniški vynuogynai, tiekdavę produkciją ir šampano gamybai. Atsipeikėta nuo šio vandalizmo per vėlai…
Plagijuoti visą ką įmanomą nevengusi sovietijos valdžia nesuko sau galvos pavadindama SSRS gamintus gėrimus šampanu, o kaip gi atsirado iškilmes lydinčio gardaus gėrimo originalas, ir kam turim būti dėkingi už gurkšnį iš šventinės taurės? (Toliau skaityti kviečiame AIDŲ prenumeratorius.)
