Mįslingų reiškinių tyrėjų vaizduotę iki šiol audrina žinia apie neištrinamą ugniagesio Frenco Levio delno atspaudą. Vienas iš įdomiausių paranormalių reiškinių yra keistos rankų ar kojų atspaudų formos dėmės, kurių neįmanoma nuplauti jokiais būdais. Viena iš tokių istorijų, patvirtinta daugelio liudytojų, įvyko XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Čikagoje. Tuo metu vienoje šio miesto gaisrinių dirbo gaisrininkas vardu Frencas Levis. Tai buvo labai draugiškas bei linksmas žmogus, visiškai atsidavęs darbui ir visada buvo pasiruošęs padėti kitiems.
1924 m. balandžio 18 d. Levis buvo savo vietoje gaisrinėje ir, kol nebuvo iškvietimų, valė langus patalpoje. Jis, kaip įprasta, šypsojosi ir juokavo su kolegomis, bet staiga nutilo, šypsena dingo iš jo veido, ir jis tapo niūrus ir susirūpinęs. Tada jis susvyravo, ėmė sunkiai kvėpuoti, ir viena ranka visiškai atsirėmė į stiklą, kurį ką tik valė. Kiti ugniagesiai nusprendė, kad jam pasidarė bloga arba kad jis patyrė panikos priepuolį, ir puolė jam į pagalbą.
Bet kai jie priėjo, išgirdo Levį sakant dalykus, kurie galėjo atrodyti sergančiojo kliedesiai. Jis sakė, kad dabar jį apėmė baisus ir nepakeliamas jausmas, jog šiandien jis mirs.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Jo kolegos paaiškino šiuos žodžius kaip kokio nors psichinio sutrikimo priepuolį, o netrukus po to visa brigada išvyko į iškvietimą į Karan Holą – didelį keturių aukštų pastatą kitoje miesto pusėje. Mažai kas iš jų spėjo, kad ši diena tikrai taps niūri ir mirtina ne tik Leviui, bet ir visai brigadai. Kai brigada atvyko į gaisravietę ir pradėjo gesinti liepsnas, ugniagesiai greitai suprato, kad ugnis plinta kažkokiu neįprastu būdu. Pasak ugniagesių, liepsna persikeldavo iš vienos vietos į kitą tarsi būtų skysta degioji medžiaga, be to, ji galėjo staiga peršokti iš vienos vietos į kitą, tarsi būtų kažkas gyvo ar valdomo.
Dėl to gaisras labai greitai išsiplėtė iki milžiniškų mastų, apimdamas visą pastatą, ir ugniagesiai niekaip negalėjo suvaldyti liepsnas. Jie neturėjo kvėpavimo aparatų ir pradėjo dusti ugnyje, tuo pačiu metu pastato stogas pradėjo lūžti, o sienos griūti. Staiga sugriuvo didelė išorinė siena, po savo griuvėsiais palaidojusi devynis ugniagesius. Be jų, tą dieną gaisre žuvo tik dar vienas žmogus – atsitiktinis civilis. Tai buvo vienas baisiausių miesto gaisrų per visą miesto istoriją, o vėliau paaiškėjo, kad gaisrą tyčia sukėlė pirmojo aukšto parduotuvės savininkas, siekdamas gauti draudimo išmoką.
Priežastimi, dėl kurios ugnis plito neįprastu būdu, pasirodė esąs visur išsiliejęs medžio spiritas. Parduotuvės savininkas buvo nuteistas už padegimą, dėl kurio žuvo žmonės, bet tai, žinoma, negrąžino gyvybės ugniagesiams, tarp jų ir Frenciui Leviui, kuris paliko našle žmoną ir našlaičiais du vaikus.
Visa tai buvo išties tragiški įvykiai, bet jau kitą dieną viskas tapo dar keisčiau. Vienas to paties gaisrinės depo ugniagesių pastebėjo keistą dėmę ant lango, o priėjęs arčiau pamatė, kad tai žmogaus delno atspaudas. Atrodė, tarsi atspaudas buvo paliktas ranka, smarkiai ištepta suodžiais ir nuodegose.
Ši „purvina dėmė“ ugniagesiui nepatiko, todėl jis nusprendė ją nuplauti. Tačiau atspaudas nepasidavė įprastam skudurui su vandeniu, nepasidavė ir stipresnėms langų valymo priemonėms. Vėliau bandyta jį nugramdyti peiliais ir netgi buvo pakviesti profesionalūs valytojai su stipriais valymo priemonėmis, kad jie pašalintų atspaudą, bet tai taip pat buvo beprasmiška. Kartą prie lango, išgirdęs apie keistą dėmę, priėjo vienas tų ugniagesių, kuris buvo toje pačioje brigadoje su Leviu, ir stebuklingai išgyveno baisioje tragedijoje Karan Hole. Jis papasakojo, kad tai tas pats langas, kurį valė Frencis Levis, kai pranašavo savo mirtį. Ir kad tai būtent jo delno atspaudas, nes jis atsirėmė į langą ranka.
Po to keistas atspaudas buvo laikomas Levio vaiduokliška žinute, ir nuspręsta jį saugoti kaip relikviją. Per ateinančius dvidešimt metų vaiduokliškas delno atspaudas pritraukė minias žmonių, o apie jį visame mieste sklandė legendos. Keisto sutapimo dėka, lygiai po dvidešimties metų po tragedijos – 1944 m. balandžio 18 d. – stiklas su delno atspaudu buvo atsitiktinai sudaužytas į šukes laikraštininko berniuko. Jis metė susuktą paketą su laikraščiais į gaisrinės duris, bet nepataikė ir sudaužė į langą. Mūsų laikais visa ši istorija su vaiduokliška ranka tapo miesto legenda ir daugelis netiki jos tikrumu, tačiau yra nemažai žmonių, kurie tvirtina, kad visa tai yra grynų gryniausia tiesa.
