Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko rasti įrodymų apie Biblijoje minimo Babelio bokšto egzistavimą – akmens gabalėlį su raižiniais ir lenteles su rašmenimis, datuojamas 604–562 m. pr. m. e., t. y. Navuchodonosoro II valdymo laikotarpiu, kai Babilonas tapo klestinčia šalimi. Akmens gabalas ir tekstai saugomi Norvegijos verslininko ir senienų kolekcionieriaus Martino Šoeno kolekcijoje, kuris turi didžiausią privačią senovinių rankraščių kolekciją, įskaitant ir dantiraščiu užrašytas lenteles, kurios yra vienos iš pirmųjų žinomų rašytinių dokumentų.
Keletas biblijos tyrėjų-mokslininkų sieja legendą apie Babelio bokštą su aukštų bokštų-šventyklų, vadinamų zikuratais, statyba Mesopotamijoje. Bokštų viršūnės buvo naudojamos religiniams ritualams ir astronominiams stebėjimams. Aukščiausias zikuratas (devyniasdešimties metrų aukščio, vienos stačiakampės pakopos ir septynių spiralinių – iš viso aštuonių) buvo būtent Babilone. Jis vadinosi Etemenanki, o šis pavadinimas reiškia „namus, kur dangus susitinka su žeme“.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Nežinoma, kada tiksliai buvo pastatytas ši bokštas, bet jis jau egzistavo Hamurabio valdymo laikotarpiu (1792–1750 m. pr. m. e.). Asirijos karalius Sinacheribas 689 m. pr. m. e. nuniokojo Babiloną, tą patį likimą patyrė ir bokštas Etemenanki. Zikuratas buvo atstatytas Navuchodonosoro II. Žydai, kuriuos Nabuchodonosoras po Judėjos karalystės sunaikinimo prievarta perkėlė į Babiloną, susipažino su Mesopotamijos kultūra ir religija ir, be abejo, žinojo apie zikuratų egzistavimą.
Pats bokštas buvo keletą kartų griaunamas ir rekonstruojamas. Tik po paskutinės ir didžiausios rekonstrukcijos bokšto pamatai pasiekė devyniasdešimties metrų plotį, o statinio aukštis liko toks pat. Apskaičiavimai rodo, kad šiam bokštui pastatyti buvo panaudota apie aštuoniasdešimt penki milijonai plytų. Monumentalūs laiptai vedė į viršutinę bokšto platformą, kur į dangų stiebėsi dviejų aukštų šventykla.
Archeologų rastos molinės lentelės su užrašais leidžia teigti, kad kiekviena bokšto dalis turėjo savo ypatingą reikšmę. Tos pačios lentelės suteikia informacijos apie religinius ritualus, vykdytus šioje šventykloje. Ant akmens nuolaužos pavaizduotas Babilono karalius Nabuchodonosoras II vežime, laikantis lazdą kairėje rankoje ir ritinį su bokšto atstatymo planais dešinėje rankoje. II vežime, laikantis lazdą kairėje rankoje ir ritinį su bokšto atstatymo planais dešinėje rankoje.
Pažymėtina, kad šis bokštas minimas Biblijos pasakojime, išdėstytame 2-ame skyriuje knygos „Būtis“. Pasak šio pasakojimo, po pasaulinio potvynio žmonija buvo atstovaujama vienos tautos, kalbančios viena kalba. Iš rytų žmonės atvyko į Senaaros žemę (Tigro ir Eufrato upių žemupyje), kur nusprendė pastatyti miestą (Babiloną) ir bokštą, siekiantį dangų, kad „susikurtų sau vardą“. Bokšto statyba buvo nutraukta Dievo, kuris sukūrė naujas kalbas skirtingiems žmonėms, dėl to jie nustojo suprasti vieni kitus, negalėjo tęsti miesto ir bokšto statybos, ir išsisklaidė po visą žemę. Taigi, istorija apie Babelio bokštą paaiškina įvairių kalbų atsiradimą po pasaulinio potvynio.
