Nuolatinėje skuboje pamirštame daug įdomių dalykų ir vietų mūsų planetoje. Todėl kartais įdomu apie juos pagalvoti. Aptarkime, kad ir dykumas. Sachara, pavyzdžiui, yra gana naujas darinys, tačiau jos teritorija jau didesnė už Australiją, ir šiek tiek mažesnė už Braziliją. Penki tūkstančiai kilometrų karščio ir smėlio. Dar prieš dešimt-dvylika tūkstančių metų čia buvo savana, bet per pastaruosius penkis-septynis tūkst. metų prasidėjo „dykumėjimas”. Kas gi yra po smėliu, ir kokio storio jo sluoksnis? Iš karto atmetame konspirologines versijas apie po smėliu pasislėpusius ateivius.
Bet vis tiek įdomu: smėlio sluoksnio storis dykumoje: koks jis iš tikrųjų? Pakalbėkime apie tai, kas slepiasi po visomis šiomis tariamomis mįslėmis. Iš karto pasakysime, kad vienareikšmį atsakymą į šį klausimą duoti neišeina. Paviršius po dykumomis – tai daugiausia senovinio Tetrio vandenyno dugnas su savosiomis kalvomis ir įdubomis, todėl sluoksnio storis yra nepastovus. Be to, yra dykumų, kuriose visai nėra smėlio – akmeningų arba molinių. Ryškus tokių pavyzdys – Gobio dykuma Mongolijoje.
Visą apybraižą galite skaityti dėka jos rėmėjo – apsilankykite https://draudimopolisas.lt, drauskitės ir būkite saugūs.
Dabar pažvelkime į dykumą su kopomis – būtent čia šios medžiagos yra gausu. Vėlgi paimkime visiems žinomą Sacharą. Jos paviršiaus lygumos sluoksnio storis yra maždaug pusantro šimto metrų. Tačiau pasitaiko ir atskirų kopų, kurių aukštis siekia iki trijų šimtų metrų. Tuo pačiu metu didžiulės smėlio masės gali judėti vėjo pagalba. Per parą kopos gali pasislinkti iš savo vietų ir persikelti dešimtis metrų.
Sacharos „dykumėjimas” plinta į pietus keliais kilometrais per metus. Tačiau Sachara nėra „giliausia“ dykuma. Namibijoje yra salelių, kuriose smėlio sluoksnio gylis siekia beveik keturis šimtus metrų. Viena iš aukščiausių kopų yra kopa Nr. 7-i. Jos aukštis yra net 383-ys metrai, o tai yra aukščiau už Eifelio bokštą. Pabandykite įsivaizduoti tokį mastą… Aplinkos ir turizmo ministerijos duomenimis, ji laikoma aukščiausia. Tačiau su nedidele išlyga – tik Afrikos žemyne.
Už Afrikos ribų yra tikri milžinai su jūrų smėlio. Pavyzdžiui, dykumos regionas Badin-Džaranas. Jis yra Gansu provincijos ir autonominio regiono – Vidinės Mongolijos Kinijoje teritorijoje. Jo plotas – keturiasdešimt devyni tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Kai kurių nepajudinamų kopų aukštis siekia puskilometrį. Tai didžiausios kopos žemyne.
Badyn-Džarano dykuma yra unikali tuo, kad jos teritorijoje yra daugiau nei šimtas šaltiniais maitinamų ežerų. Kai kurie iš jų yra gėli, kiti – sūri. Turistai dažnai juos palaiko miražais. Ir labai nustemba, įsitikinę, kad tai tik rovė. „Dainuojantis smėlis“ – dar vienas unikalus šios dykumos reiškinys. Smėlio grūdelių trintis vėjo veikiami sukuria žemo dažnio gaudesį.
Kita kopa pralenkė ankstesnes daugiau nei du kartus. Jos aukštis nuo pagrindo – 1176-i metrai. Jis vadinasi Siera Blanka. Smėlio kalnas yra Pietų Amerikoje, Ikos regione. Tarp uolėtų kalnų atsirado ir šis gamtos stebuklas. Inkai laikė šią vietą šventa, ir ant šio kalno aukojo aukas dievams.
Šiandien Siera Blanka yra turistinė vieta, į kurios viršūnę galima užkopti per keletą varginančių valandų. Bet tai verta. Už atkaklumą jūs būsite apdovanoti neįtikėtinais vaizdais, atsiveriančiais iš aukštumos. Sunku patikėti, kad smėlio kopa gali būti tokio neįtikėtino dydžio.
Visata mums pateikia nemažai staigmenų. Svarbiausia ya jas pastebėti ir norėti išsiaiškinti, tada galime atrasti didžiausius gamtos stebuklus.
