Apie kraugerių šutvę, pasivadinusią NKVD, jau esame jums pasakoję: šie žmogaus pavidalo padarai it pamišę kankino ir galabino ne tik niekuo nekaltus žmones, bet ir vienas kitą, it kokia save pačią ryjanti hidra. Daugelis besidominčių sovietijos istorija žino žodį „ježovščina“. Taip vadinamas kruvinų represijų klestėjimas XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje. Jį sukėlė Nikolajus Ježovas – 1937–1938 m. TSRS NKVD vadovas. Sovietų spaudoje apie šį žmogų rašė kaip apie „geležinį narkomą“, o liaudis jį vadino „kruvinu neūžauga“ – budelio ūgis buvo tik 151 cm. 1939 m. Ježovas buvo suimtas ir vėliau sušaudytas. Tarp daugybės straipsnių, pagal kuriuos Ježovui buvo pareikšti kaltinimai, buvo ir 154-asis SSRS baudžiamojo kodekso straipsnis – „geležinis enkavėdistas” lieka vienintelis aukšto rango kompartijos veikėjas, kuriam oficialiai buvo pareikšti kaltinimai sodomija. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
