Ši tragedija įvyko 1973 m. vasario 21–22 d. ir yra įrašyta į sovietinės milicijos istoriją kaip baisiausias milicininkų padarytas nusikaltimas. Sunku buvo įsivaizduoti, kad pareigūnai, kurie nebuvo įsitraukę į jokius ypatingus nusikaltimus praeityje, galėtų įvykdyti tokį žiaurų nusikaltimą. Užgrobę ginklus, jie nužudė vienuolika žmonių ir dar penkis sužeidė. Jie kaip vilkai puolė visus žmones, kuriuos sutiko savo kelyje.
Bet pereikime prie tragedijos aprašymo: 1973 m. vasario 21 d. Otradnensko Vidaus reikalų skyriaus budėtojas, seržantas Dorofejevas, kuris buvo budėjimo tarnyboje, ir jo draugas, atėjęs pas jį, kitas budėtojas – specialiosios komandos seržantas Šuryginas, apie 22-ą valandą, nesant vadovybės, iš ginklų kambario paėmė du automatus su 660 šoviniais, du Makarovo pistoletus su 32 šoviniais, ir nusprendė pramogauti, kaip vėliau paaiškino vienas jų, šaudydami. Tačiau jie nuvažiavo pas Dorofejevo pažįstamą į Belovkos kaimą, kur visą naktį girtavo, o ryte nusprendė važiuoti toliau, bet tam jiems reikėjo automobilio. Išėjęs į kelią tarp gyvenviečių Bogatoje ir Otradnoje, milicininko uniformą vilkintis Dorofejevas sustabdė „Volgą“, kurioje buvo Neftegorsko rajoninio-gamybinio susivienijimo „Selchoztechnika“ („Žemės ūkio technika”, rus. sutr.) valdybos pirmininkas Bobkovas ir jo vairuotojas Ščerbatovas. (Visą apybraižą skaitys prenumeratoriai.)
