Beveik milijonas knygų staiga atsidūrė po vandeniu, o jas gelbėti atvyko tūkstančiai nepažįstamų žmonių: 1966 m. lapkričio 4 d. Florencijoje įvyko kažkas, ką šiandien sunku įsivaizduoti žiūrint į gražias turistines nuotraukas. Arno upė išsiliejo iš krantų ir pradėjo užtvindyti istorinį centrą. Vanduo nešė automobilius, medžius, pastatų griuvėsius ir kanalizacijos turinį. Kai kuriose vietovėse vandens lygis pakilo daugiau nei penkiais metrais. Žmonės liko įstrigę namų viršutiniuose aukštuose, o gatvės, kuriomis dar vakar vaikščiojo turistai, virto audringomis purvinomis srovėmis.
Tačiau viena baisiausių scenų vyko Florencijos Nacionalinėje centrinėje bibliotekoje. Ji stovėjo beveik prie pat upės, o jos apatiniuose kambariuose buvo saugomos milžiniškos knygų, laikraščių, rankraščių ir dokumentų kolekcijos. Pusę aštuntos ryto vandens spaudimas išlaužė pagrindines duris. Srautas įsiveržė į vidų ir ėmė semti saugyklas.
