1939 m. rugsėjo 14 d. Stratfordo miestelio bandymų poligone aidėjo kurtinantis 75-jėgų priešpriešinio išdėstymo variklio triukšmas. 50-metis inžinierius Sikorskis apsirengė griežtą tamsų kostiumą su kaklaraiščiu, užsidėjo mėgstamą pilką skrybėlę ir atsisėdo ant geležinės sėdynės, esančios plonų plieninių vamzdžių tinklo viduryje. Priešais jį buvo aparatas VS-300, primenantis milžiniško vabzdžio skeletą be nė vieno apdailos gabalo.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sraigtasparniai pasaulio aviacijoje buvo laikomi aklaviete ir entuziastų kapinėmis. Schema su vienu nešančiuoju sraigtu atrodė fiziškai neįmanoma. Niutono dėsnis veikė negailestingai: vos tik variklis pasukdavo sunkų sraigtą į vieną pusę, korpusas tokia pačia jėga sukdavosi į priešingą pusę. Aparatai sukosi kaip suktukai, sulaužydavo važiuoklę ir įsmigdavo į žemę jau per pirmąsias sekundes po pakilimo.
