1991-ųjų pabaigoje galutinai sugriuvus SSRS imperijai, jos eksnarės susidūrė su daugybe valstybingumo įtvirtinimo iššūkių, kuriuos nei vienai nesisekė įveikti be didelių praradimų ir įtampų: po lemtingų įvykių 1990-aisiais ir nerimo persunktų 1991-ųjų (jų vasaros pabaigoje žlugo karinis “GKČP” pučas), Lietuvai 1992-aisiais teko irtis per buksuojančios ekonomikos, nusikalstamumo, bedarbystės ir daugelį kitų kliūčių. Vyresnioji ir vidurinioji karta puikiai pamena šiuos nepritekliaus ir fantastiškos infliacijos – per 1800% – metus, kuomet ne tik kainos augo nuolat, bet ir prekių pasiūla buvo labai ribota. Džugina kitkas: net ir vienais sunkiausių atkurto valstybingumo metais neblėso pagarba liaudies tradicijoms, kultūrai, gimtąjai kalbai, etnografijai. Pakliuvusi į rankas kukli, nei šimto puslapių neturinti, knygelė “Lietuvių apeiginiai valgiai”, 1992-aisiais kainavo nei daug, nei mažai – 65 bendruosius talonus – kai tuomet dolerio kursas buvo pakilęs iki 600 bendrųjų talonų-“vagnorėlių”. Su meile ir išmanymu autorė Rima Ruzgienė aprašo lietuviškųjų švenčių vaišes, skirdama dėmesio ir pačių tradicijų ypatumams, ir valgių pateikimui – pasigrožėkim jos patiekalais: tikiuosi, kad mieloms šeimininkėms ši trumpa kelionė po vaišių tradicijas bus naudinga.
Velykinių vaišių saldumynai.
Užgavėnių blynai.
Kalėdinė riestė.
Kalėdinių meduolių kraitelė.
Kalėdiniai meduoliai.
Kalėdinis pyragas.
Kalėdų pietums padengtas stalas.
Kviečių gira.
Margučių pintinėlė.
Bandelės Motinos dienai.
Duona šv. Onos dienai.
Kūčių valgiai.
Margučių pintinėlė.
Pasninko sriuba – cibulynė.
Užgavėnių spurgos.
Nepamirštant išėjusiųjų.
Naujametinio stalo fragmentas.
