„Atsiprašau, kur duoda?“ – klausi. „Planetos“ kanceliarinių kieme“ – atsako laimingasis. Bėgte namo, pasigriebi kelis rublius, ir – į troleibusą. Važiuoji iki „Planetos“ (dab. „Skalvijos“) kino teatro, ir neri į šio pastato kiemą: ten iš „būdos“ (kroviniams skirtas sunkvežimis sovietmečiu) dar pardavinėja, o ir eilėje tik kelios dešimtys žmonių. Nerašytas susitarimas: tik po vieną „poką“ (įpakavimą), nes kitaip kaipmat kitiems nebeteks. Imi į storą popierių įpakuotus, berods, 24 vienetus, ir laimingas droži į transporto stotelę. Mintis viena: „Spėjau, gavau, užteks ilgam“. Troleibuse ima klausinėti: „Kur išmetė?“ „Planetos kieme duoda, bet jau mažai likę, vargu ar spėsit…“ – atsakai, ir išdidus nešiesi savąjį pirkinį namo: kiekvienas, tave pamatęs, žino, kad šis laimės vaikas ką tik „gavo“ iš švitrinis popierius šiurkštaus ir kieto @ikpopierio!
Pamenu dviejų pirštų storio vadovėlį 9-11 klasėms – „TSRS (dabar naudojame santrumpą SSRS) istorija“: kiek ten apie visokius revoliucionierius, pogrindininkus ir partizanus prirašyta buvo, ir tekdavo tą niekalą į galvą kimšti. O štai vadovėlis „Lietuvos istorija“ buvo bene pats ploniausias – mažojo pirštelio storio – o ir jame tik kokie dešimtis lapų glaustai ir nelabai objektyviai pasakojo apie Lietuvos didžiąją kunigaikštystę ir kitą šlovingą šalies praeitį, likusioje vadovėlio dalyje vėl postringauta apie tuos pačius sovietinius veikėjus… Kiek apmaudu, kad šiuolaikinis jaunimas – tas kuriam „iki 35-ų“ – apie sovietinį laikotarpį irgi girdi panašius paistalus, kokie mums kadaise buvo kemšami apie Lietuvos istoriją, ir nelabai įsivaizduoja, kas įdomaus, pozityvaus, atraktyvaus, pamokančio buvo tuo prieštaringu ir utopinės ideologijos persunktu metu.
Šiandien bandysim paneigti mitą, kad tuomet Lietuvoje visi ne tik sėdynę valėsi tokiu pačiu popieriumi, bet ir iš tų pačių lėkščių valgė vienodą maistą, „kipiatoku“ (karštu vandeniu) užsigerdami: pažvelgsime į vaišių stalų serviravimą/dekoravimą prieš bemaž pusšimtį metų – neabejoju, kad ir dabar rasite daug ką įdomaus. Na, o taisyklei lankytis Vilniaus praeityje teks kiek nusižengti: dalis nuotraukų darytos tuo metu beprotiškai populiariame ir stilingame Kauno restorane „Trys mergelės“, kurio nepasigailėjo laikas ir nedori „prichvatizuotojai“. Tad, iš dainos žodžių neišmesi, o iš nuotraukos – fono. Malonių įspūdžių!
