Dabartyje pasigendama vieno ryškaus gyvenimiško atributo, kuriuo net sovietmečiu buvo gintasi nuo propagandos pertekliaus bei daugelio ano laikmečio ydų – šmaikštaus ir sodraus anekdoto, tad šiandien kelis jų prisiminkime.
ĮVERTINIMAS
Sovietų Sąjungos surengta mokslinė ekspedicija, plaukdama aplink pasaulį, Ramiojo vandenyno saloje aptiko nežinomą gentį. Susipažino, čiabuviai pasirodė neagresyvūs, tad vakare buvo surengta bendra vakaronė: sukalė tribūną, priešais užkūrė lauką, susėdo aplink jį ratu genties nariai, o ekspedicijos vadovas iš tribūnos rėžė kalbą.
Sako jis: „Mes atnešėme Jums sovietinę santvarką ir progresą!“
Čiabuviai choru dusliai ir rimtai atsako: „Mbou!“
Ekspedicijos vadovas tęsia: „Mes jums industrializaciją ir mokslinę pažangą atnešėme!“
Čiabuviai atsako: „Mbou!“
Ekspedicijos vadovas baigia kalbą: „Mes atnešėme jums gerovę ir klestėjimą!“
Čiabuviai vėl savo: „Mbou!“
Ceremonijos pabaigai genties vadas ir ekspedicijos vadovas turi šlapindamiesi užgesinti laužą, sustojo prie laužo ir nupilinėja. Čiabuvių vadas pažiūrėjo į europietį ir sako: „Toks didelis baltasis žmogus, o toks mažas jo mbou“.
PABAISA
“Mano milicija mane saugo”, – turbūt kiekvienas žinome šį sparnuotą posakį, apipintą aibe anekdotų, šmaikščių istorijų ir kuriozinių nutikimų: ką jūs pamenate apie anuomečius “sargus” (tikrai ne angelus)? Manojoje atmintyje iki šiol gyvas toks anekdotas “Pabaisa”.
Eina prisigėręs pilietis per kapines ir staiga mato – didžiulė balta dėmė priešakyje. Nedrąsiai klausia jos: “Kas tu?”
Dėmė atsako: “Aš – baltoji pabaisa.”
Eina toliau per kapines, žiūri – priešakyje raudona dėmė šmėkščioja. Baugščiai klausia jos: “Kas tu?”
Dėmė atsako: “Aš – raudonoji pabaisa.”
Eina toliau, žiūri – priešais mėlyna dėmė. Vos apversdamas liežuvį, klausia jos: “Tai tu turbūt mėlynoji pabaisa?”
Girdi atsakymą: “Pilieti, eime į patrulinę mašiną.”
SANKCIJOS
Kartą taip atsitiko, kad restorane susipažino generolas ir viršila, susidraugavo beuliodami, o restoraną uždarius, ėmė svarstyti, į kurio namus važiuos pasiekti kondiciją. Generolas sako: „Pas mane neišeis važiuoti, žmona labai pyksta kai išgėręs grįžtu, gali ir šlapiu skuduru per fizionomiją užtvoti…“. Viršila sako: „Važiuokim pas mane, mes kaip tik į naują butą persikraustėm, sakysim, kad įkurtuves nutarėme atšvęsti“.
Kaip tarė – taip ir padarė, nuvažiuoja pas viršilą, o ten laukia tiesiog karališkas sutikimas: nei žmona, nei uošvė viršilos nė pusės pikto žodžio jiems nepasakė, tik padėjo milines nusirengti, batus nuavė ir šlepetes užmovė, nuvedė į svetainę, ir, atnešę gėrimus bei užkandą, skubiai pasišalino ir tyliai uždarė kambario duris.
– Klausyk, na aš tiesiog apstulbęs esu, kaip tu savąsias taip puikiai išauklėjai? – klausia viršilos generolas.
– Matai, mes gyvenome anksčiau mediniame name, o kai jį pardavėme – įsikraustėme į šį butą, ir kartu atsivežėme katiną iš senojo namo. Katinas, matyt, stresavo, tai ėmė kur papuola triesti: kai jis kampe pridarė – įspėjau jį, kai koridoriuje pridergė – daviau griežtą įspėjimą, o kai kilimą apvarė – išmečiau pro langą.
– Palauk, palauk, tai koks čia ryšys tarp katino ir išauklėtų namiškių? – nesusigaudo generolas.
– Žmona jau įspėjimą turi, uošvė – griežtą papeikimą, o gyvenam mes devintame aukšte.
STATUTAS
Kareiviai sumanė atšvęsti tarnybos draugo gimtadienį, vienas perlipo per karinio dalinio tvorą, ir nuskuodė į miestelį buteliuką degtinės nusipirkti. Grįžęs, vėl perlipo tvorą, pasikišo butelį po miline, prispaudė dešine ranka, ir eina per aikštę. Kaip tyčia, iš kareivinių išeina praporščikas ir tiesiai link kareivio žingsniuoja – tas turi pagarbą atiduoti, bet dešine ranka butelį prispaudęs laiko, tai ėmė, ir pagarbą atidavė kaire ranka.
Praporščikas išvertė akis:
– Eilini, kodėl jūs pagarbą kaire ranka atiduodate?
– Drauge praporščikai, ar nežinote, kad statutą pakeitė, ir nuo šiol reikia kaire ranka pagarbą atiduoti?
Pamąstė praporščikas, ir sako:
– Žinau aš, kad kaire ranka, bet reikia staigiau, staigiau!
DISPROPORCIJA
Į kolūkį atvyko garsus specialistas-agronomas, vakare – po darbų – surinko bendrovės vadovas visus kolūkiečius į to specialisto paskaitą. Kad ir pavargę nuo darbų, sėdi visi, kiek išgalėdami klauso, o garsusis specialistas, baigdamas savąją paskaitą, apibendrina: „Taigi galima pasakyti, kad jūsų kolūkyje tarp augalininkystės ir gyvulininkystės yra didelė disproporcija“.
Sukluso kolūkiečiai, tokio įmantraus žodžio niekada negirdėję, o viena moteriškė įsidrąsino ir klausia: „Atsiprašau, tamsta, o kas yra toji disproporcija?“. Lektorius aiškina: „Pateiksiu jums tokį pavyzdį: vyro viena koja – trumpa, o kita – ilga, vadinasi, tarp jo kojų yra disproporcija“. „Aaaa…“ – suūžė moterėlės: „Dabar aišku, kas toji disproporcija…“
Dirstelėti praeitin mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
