Galbūt todėl, kad brendau kartu su Atgimimu, manojoje atmintyje Gedimino – taip anuomet ji vadinta – aikštė tapatinasi su nepamirštamais įvykiais: „bananų baliumi“, iš kurio vos išnešiau sveiką kailį, Lietuvos delegatų palydomis vertybiniam mūšiui į Maskvą, daugiatūkstantiniais mitingais, trispalvės pakėlimo Gedimino bokšte sutikimu, kryžium gulėjusiųjų akcijomis, ir kitais dvasią virpinusiais renginiais. Pasižadėdamas paskviesti jus į šiuos Atgimimo laikmečio įvykius, šįsyk pasivadinsiu pasidairyti aikštėje nuo pokario iki tautinio atbudimo gorbačiovinės „pertvarkos“ metais. Iki pat rekonstrukcijos mūsų laikais, Gedimino aikštė išliko kukli, grįsta šaligatvio plytelėmis, tačiau jai teko išvysti pačius margiausius renginius. Nesileisdamas į visai nebūtiną gražbyliavimą, kviečiu pasidairyti į aikštę retronuotraukų pagalba (viršuje – 6-o deš. nuotr.)
Prekybinis vaisvandenių ir ledų kioskas aikštės prieigoje 1946 m.
Dailios panelės žingsniuoja tuomete Pilies aikšte 5-ojo deš. antroje pusėje.
Vokiečių belaisvių suremontuotas karo metu nukentėjęs “Eltos” pastatas aikštės prieigoje 1947-ais.
Knygų mugė Pilies aikštėje pokariu.
Aikštė 5-ame deš.
6-ojo deš. panorama
Naujametinė eglė – Kalėdos anuomet švęstos tik privačiai, namuose – 1954-ųjų sausio 1-ąją.
Mugė Pilies aikštėje 5-o deš. pab. – 6-o pr.
~1957 m.
Taip atrodė aikštės prieigos 6-ame dešimtmetyje prieš Naujuosius
Prieš Naujuosius aikštėje – ji jau pavadinta Gedimino vardu – būdavo papuošiama vešli žaliaskarė (6-as deš.)
Vilniečiai suvažiuodavo pasižiūrėti naujametinės eglės papuošimų ir Gedimino bokšto iliuminavimo (6-as deš.)
Šiokią dieną aikšte daugybė vilniečių skubėdavo savais reikalais (6-as deš.)
Praskaidrindamos itin kuklią būtį, aikštėje vykdavo improvizuotos vaikų lenktynės dviratukais, triratukais (6-as deš.)
Sukaltoje scenoje kocertuodavo meno kolektyvai, studentų ansambliai (6-as deš.)
Stebėti renginius tuometėje Gedimino aikštėje susirinkdavo minios žiūrovų (6-as deš.)
Į aikštę vilniečiai rinkdavosi pasigrožėti naujametiniu saliutu (6-as deš.)
Tolesniajam aikštės pakrašty buvo įrengti vėliavų stovai ir sovietiniai propagandiniai transparantai (7-as deš.)
Raudonieji škurliai kartais būdavo pakeičiami baltais audeklais (7-as deš.)
7-ojo dešimtmečio pabaigoje aikštės priešakio dar nebjaurojo sovietiniai transparantai.
Katedra ir jos varpinė buvo restauruojamos 8-ame dešimtmetyje.
Vilniaus 650-mečio proga aikštės pašonėje buvo atidengtas kuklus paminklinis akmuo-riedulys (1973 m.)
Net šis akmuo neišvengė gūdaus ir niūraus anuometės tikrovės atributo – rusifikacijos – tad ir užrašai iškalti lietuvių bei rusų kalbomis (8-as deš.)
Itin kuklus sostinės jubiliejaus paminėjimo simbolis pūpsojo aikštės pakraštyje (8-as deš.)
Aikštė ir jos pašonėje esanti katedra pasitarnavo daugelio kolektyvų nuotraukoms, juk anuomet katedroje vykdavo klasikinės muzikos koncertai.
Valstybinis akademinis dainų ir šokių ansamblis “Lietuva” Gedimino aikštėje ~1980 metais.
Šešiolika stulpų vėliavoms bei sovietinėje imperijoje kalėjusių šalių beveidžiai herbai aikštės priešaky atsirado 8-ame dešimtmetyje.
Sovietiniai funkcionieriai ir propagandistai tokia savigyra “puošė” šalia aikštės buvusį “Eltos” pastatą (9-as deš.)
Šiltuoju sezonu aikštėje būta paviljonų, prekiavusių vilniečiams ir atvykėliams aktualiomis prekėmis (9-as deš.)
Neįmantrios kavinukių su staliukais “po varpeliais” būta keliose Vilniaus vietose, taip pat ir aikštės pakraštyje (9-as deš.)
Kaip matote patys, po valstybingumo atkūrimo teko gerokai pasistengti, valant aikštę ir jos prieigas nuo sovietinio propagandinio marmalo, o pabuvoti Katedros aikštės praeityje mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
