Nuolat keliaudami po Vilniaus – ir ne vien jo – praeitį, stebimės ir žavimės (retkarčiais – piktinamės) įvykusiomis permainomis, o štai kelionės po galėjusius atsirasti pastatus bei statinius yra gerokai retesnės – laikas ištaisyti šią akivaizdžią spragą, ir pakviesti jus į šeštajame dešimtmetyje ant vatmano nugulusius, įspūdingus tiems laikams projektus. Kartu bandysime atspėti, kuriose Vilniaus vietose turėjo/galėjo atsirasti vienas ar kitas pastatas, spėsime priežastis, kodėl jiems nelemta buvo stoti vilniečių tarnystėn. Kaip ten bebūtų, net ir neįgyvendinti sumanymai akivaizdžiai liudija anuomečių architektų lakią vaizduotę, sumanų išradingumą, puikų architektūrinių tendencijų išmanymą. Nuotraukoje viršuje – Technikos rūmų Vilniuje interjero projektas, autorė M.Miliauskaitė, 1958 m.
Sporto rūmų Vilniuje projektas, autorius A.Purys, 1956 m.
Sporto rūmų Vilniuje (aut. A.Purys, 1956 m.) genplanas (brėžinys, rodantis pastato ar statinio vietą ir jos aplinką): stadionas ir upė lyg ir perša mintį, kad tai pastatas turėjo stovėti bemaž dabartinių Sporto rūmų vietoje, tik štai bėda – elektrinės pastato nėra nei kvapo…
Liaudies ansamblio rūmų Vilniuje projektas, autorius A.Mačiulis, 1955 m.
Liaudies ansamblio rūmų (aut. A.Mačiulis, 1955 m.) genplanas: tiltas (Žvėryno?), upės tėkmės kryptis ir parodytas esamo (sakraliojo?) pastato kontūras lyg ir perša mintį apie Žvėryną, tačiau cerkvės kontūrai kiti, o ir yra ji tolėliau nuo upės…
Technikos rūmų Vilniuje (aut. M.Miliauskaitė, 1958 m.) genplanas bei išilginis pjūvis, tačiau vieta lieka nežinoma: lyg ir pakrantė prie Miestų statybos projektavimo instituto, o gal…
Gyvemanojo kvartalo Vilniuje perspektyva, autorė L.Bergaitė, 1957 m. Priekiniame plane – laiptai, tolimajame plane – visuomeninis pastatas, tačiau kur tai: galbūt Antakalnis abipus Šilo gatvės?..
Gyvenamojo kvartalo Vilniuje išplanavimas (aut. L.Bergaitė, 1956 m.): centre – aikštė, šalia jos visuomeninis pastatas ir stadionas, tik kur visa tai galėjo atsirasti?.. Anuomet Kalvarijų gatvei buvo prikergtas vieno bolševikinio perversmo vadovų – F.Dzeržinskio vardas – tad gal matom Kalvarijų gatvės rajoną, dabartines Šnipiškes?..
Gyvenamojo kvartalo Vilniuje perspektyva (aut. Z.Brazauskaitė, 1957 m.) išties panaši į tikrovę, pvz. Smėlio gatvės Antakalnyje apylinkėse ar Naugarduko-Vytenio-Ševčenkos-Birželio 23-osios gatvių kvartale, o gal tai kitur?..
Pasidairyti į lietuvių architektų Vilniaus plėtros vizijas mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
