Ar esate matę sovietinį medį? O sovietinį baseinėlį? Irgi ne? Neįtikėtina, juk keisti Lietuvos miestų veidus užsimoję veikėjai trūks plyš stengiasi įrodyti, kad žalumoje paskendę aikštės jau yra atgyvena, o kadaise atgaivą teikę baseinėliai apskritai yra nykus sovietmečio atgarsis? Nebūtina pasitelkti arboristus ar antropologus, kad išsiaiškintume elementarią tiesą: visų rūšių želdiniai yra grynesnio oro, atgaivos karštomis dienomis, ir tiesiog geros nuotaikos bei sąryšio su gamta šaltinis. Bėda ta, kad atkakę Vilniun saviveiklininkai ne kažin ką teišmano apie per šimtmečius susiklosčiusį miesto gamtinį profilį, daugelio kartų pastangas derinti architektūrinį Vilniaus veidą gamtos fonui, maksimaliai išsaugant žaliąsias poilsio ir ramumos oazes. Šįkart apžvelgsime pokyčius, nutikusius ne tik šiame amžiuje, bet ir pasidairysime į nutolusią epochą, pasamprotausime apie miestų žaliąją viziją: toliau tęsime besaikės trinkelizacijos vajų, ar pajėgsime sutramdyti paviršutiniško mąstymo apraiškas? Visuomenės ir valdininkų pasipiktinimas nesenai Vilniuje nukirstu ąžuolu-galiūnu, vilniškės Naujamiesčio bendruomenės apginti medžiai skveriuke šalia paminklo mažajam Romain’ui Gary lyg ir nuteikia viltingai?.. (Nuotraukoje viršuje – vešlių liepų apkabintas vilniškis prospektas 8-ame dešimtmetyje).
Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemas kadaise skendo žalumoje, “nuplikintas” jis dar sovietmečiu, o šiandieną jame stiebiasi vienintelis medelis.
8-o dešimtmečio pabaigoje Vilniaus universitetą dar gobė medžiai, šiandieną jų nei kvapo.
9-o dešimtmečio pabaigoje matome jau “apskustą” universitetą ir žalumoje skendinčią dab. S.Daukanto aikštę.
Prezidentūros (anuomet – Meno darbuotojų rūmų) kieme kadaise vešėjo želdiniai, nutrinkelizuotas jis dabartiniais laikais (nuotrauka 8-o deš.)
Keleto garsių architektų kruopščiai projektuota kauniškė Vienybės aikštė nesenai paversta betono dykyne, o nuotraukoje matome 9-o deš. vaizdą.
Rotušės aikštė Kaune nutrinkelizuota dar sovietmečiu, o nuotraukoje matome ją 7-o deš. vidury.
Pokariu vilniškėje Neries krantinėje pasodintos liepaitės suvešėjo iki galingų medžių, iki krito šunų nekenčiančio sostinės mero valia.
Vešintys želdiniai vilniškėje Neries krantinėje – jau praeitis, dabar galingų liepų vietoje stiebiasi kuklūs medeliai, atsiėję miestui solidžius pinigus.
Taip atrodė “nenuplikinta” Neries krantinė Vilniuje 8-ame deš., kai už surūdijusio vamzdžio įrioglinimą krantinėn kaipmat būtum lėkęs iš pareigų.
Vilniaus universiteto Didysis kiemas trinkeline dykra paverstas dar sovietmečiu, nuotraukoje matome žavų 8-o deš. vidurio kadrą.
Daugumos šių medžių, matomų 8-o deš. nuotraukoje, šiandieną nebėra, įsigalėjus profaniškiems sprendimams ir besaikiam želdinių naikinimui.
Vešlus žilvitis sostinės Vilniaus gatvėje pražuvo, įrengus šioje vietoje mokamą automobilių stovėjimo aikštelę.
Vešlūs medžiai teikė malonią gaivą vilniškiam Gedimino prospekte, šiandien galinčiame “pasigirti” nebent ištrupėjusiomis kiniškomis trinkelėmis.
Prie miesto vairo keičiantis atvykėliams, Vilnius sparčiai praranda žalio, gaivaus ir draugiško gamtai miesto įvaizdį.
Kitą kelionę praeitin skirsime miestus puošusiems ir atgaivą teikusiems baseinėliams bei fontanams, o šioje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
