Ir jus apninka tos pačios mintys, žvelgiant į naujas raukšleles prie akių ar lūpų? Taip, mieli bičiuliai, nejaunėjame nei vienas, nes kaip žinia, laiko tėkmės nesustabdyt ir neužtvenkti. Tad belieka sukti galvą, kaip racionaliau pasinaudoti Viešpaties kiekvienam mūsų skirtu skirtingu laiko limitu. Prieš trejus dešimtmečius, kai nuolankus jūsų gidas lankėsi Kopenhagoje ir bemaž trims mėnesiams buvo apsistojęs nedidukame Horsenso miestelyje Danijos pajūry, ši Skandinavijos šalis buvo šiek tiek kitokia… Imigrantai iš viso pasaulio, o labiausiai – iš Azijos dar tik plūdo į gerovės valstybę, bet jų nebuvo tokia minia. Anuomet Danijoje irgi būta savos valiutos, tad danai nebūtin yra išlydėję kroną, kaip mes saviškį lituką. Gerai pamenu valiutų kursą 1993-ais: šešios kronos ir keliasdešimt orių už dolerį, taigi už porą dolerių nusipirkdavom puskilogramį gardaus ir sotaus daniško pašteto, kuris buvo vienas įperkamiausių produktų nepasiturintiems lietuvaičiams-studentams (o ir dėstytojai jį kimšo nesididžiuodami).
Vienas dalykas išliko Danijoje stabilus visus šiuos trisdešimtį metų – ten labai, labai brangu. Ne taip, kaip Norvegijoje, bet kainelės verčia kraipyti galvą: tris dienas galiojantis Kopenhagos „korta”, suteikianti galimybę patekti į daugelį muziejų bei iki valios važinėti miesto transportu, kainuoja net šimtą dvidešimtį eurų!.. Prisimindamas analogiško „kortai” „paso” kainą Romoje, gerokai nesiekusią šimtinės, imu visai neskandinaviškai raukytis nuo daniško brangumo. Tiesa, gal ir nereikėtų piktintis didžiulėmis muziejų kainomis – per tris dienas galima apeiti vos ne dešimtį tokių įdomybių, nes jos išsidėstę netoli viena kitos – kai pora puodukų arbatos ir tiek pat sotesnių sumušinių, bei vienas sumuštinukas išsinešimui kainuos jums pusšimtį euriukų, ir tai – eilinėje kavinukėje, tiesa, netoli Kopenhagos uosto, kur mėgsta vaikštinėti turistai. Na, bet bala nematė tų brangininkų danų, nes eisime pasižmonėti į vieną Kopenhagos atrakcijų – Botanikos sodą.
Radę laiko pasiskaityti manuosius studentiškus prisiminimus, kaipmat atseks, kad vasario mėnesį Daniją labiau merkia lietus, o ne balina sniegas. Šlapdribą teko Danijoje pamatyti, bet jau balandžio mėnesį gali vaikštinėti, dėvėdamas trumparankovius marškinėlius. Šiųmetis Kopenhagos vasaris pasitiko ūkanotais, ir šiek tiek darganotais orais, kurie danams nė motais: plačiausiais dviračių takais šalia gatvių rieda minia – taip, bičiuliai, minia – dviratininkų, pasirengusių taip, lyg mintų į Palangos palūdimį. Lyja, dulksnoja, vėjas skersuoja – danams nė motais, tad išvertę veizolus ir šypsodamiesi, suka pedalus it paspirginti. Na, o mes drožiam Botanikos sodan, kurio dar spaudžianti augmenija po truputėlį rengiasi pavasarėti, bet oranžerijos tropiniai tankumynai nei neketina domėtis oru už stiklinio stogo ar tokių pat sienų. Pasidairę preciziškai prižiūrimame sode ir pasiklausę šaltinių sruvenimo, rūpestingai išgrįstais takais pėdiname link oranžerijos.
Botanikos sodas yra didžiausia Danijos gyvų augalų kolekcija, esanti keli žingsniai nuo Norreport stoties. Tai nemokama vieša žalia erdvė, kurioje galima klaidžioti ir atsipalaiduoti, pilna retų medžių, krūmų ir žolelių. Pasivaikščioję, atrasite daugiau nei trylika tūkstančių augalų rūšių įvairiose dalyse, įskaitant: Danijos augalus (šešis šimtus rūšių), daugiamečius augalus (tūkstantį šimtą rūšių), vienmečius augalus (tūkstantį šimtą rūšių), alpinariumus su augalais iš kalnuotų Vidurio ir Pietų Europos vietovių, bei Spygliuočių kalną, visą apsodintą vien spygliuočiais. Vienas iš naujesnių inkliuzų – rododendrų sodas. Kartu su sodais ir istoriniais šiltnamiais, datuojamais XIX amžiumi, soduose taip pat yra trys genų bankai. Sodas pirmąsyk įkurtas 1600-ais, bet dukart perkeltas, kol 1870-ais jam suteikta dabartinė vieta, įrengtas jis 1874-ais.
Pamenate mūsiškę kelionę į Japonišką sodą šalia Darbėnų? Kopenhagos botanikos sode irgi galima atrasti japoniškos dendrologijos bruožus.
Šis tropinis augalas ties žeme užsiaugina plačius lapus, ir suformuoja savotišką „komposto duobę”, kad įsisavintų pūvančių ir savų, ir svetimų lapų naudą – tikras išmanumo ir racionalumo etalonas!
Gausybė augalų Kopenhagos botanikos sode dar palaimingai snaudžia, laukdami pavasario saulės spindulių, o mums laikas oranžerijon.
Šis augalas šaknų galus iškiša iš žemės, kad galėtų geriau įsiurbti ore tvyrančią drėgmę, kuria danų botanikai dosniai aprūpina oranžerijos gyventojus. Toliau vaikštinėti Kopenhagos botanikos sodo oranžerijoje kviečiu AIDŲ prenumeratorius, o kitus raginu prenumeruoti AIDUS.
