Kai esi „barbė-devyndarbė“ – o dauguma kultūrinių projektų sumanytojų būtent tokiais ir yra – tenka nuolat derinti naudingą su maloniu, tad ir šįkart stengiausi maksimaliai pasinaudoti poilsinės kelionės galimybėmis. Kiekvienas apsilankymas Druskininkuose yra mielas, kai matai kurortą nuolat gražinantis, gali atmintyje palyginti kokių trisdešimties metų senumo vaizdus su dabartimi. Visgi, pastarojoje kelionėje tikėjausi didesnės intrigos, ir neapsigavau, nes ne tik svekaitėlę palopiau ir valgiau „kaip tūzas“, bet išvydau fantastiškus lietuvių menininkų kūrinius, stebuklingai išsaugotus toliaregių šeimininkų. Tai, kad buvome apsistoję ne Druskininkų centre, o nuošalesnėje aplinkoje, pušynų apsuptyje, išėjo tik į naudą, nes kurortas jau atgyja motociklų riaumojimu. Rodos, teks merui ir jo komandai rimtai pamąstyti, ar poilsis gydomajame kurorte suderinamas su rokerių šėlsmu.
Dažnas jau iš pavadinimo supratote, kad šįkart įsikursime didžiuliame sanatorijos „Eglė“ komplekse, į kurį galima nusukti dar neįvažiavus į Druskininkus, pasidairius į kelio nuorodas už „Miško aido“ (būtinai aplankykit ir šią vietos įžymybę, pasigėrėkit Lietuvos miškininkų sumanymais). Na, o mūsiškis vizito „Eglėje“ tikslas gana aiškus: pasisveikatinti net šimto teikiamų procedūrų pagalba, papramogauti baseinuose ir pirtyje, gardžiai maitintis, pasidairyti į erdvių estetinį papuošimą, ramų vakarėlį pasivaikščioti apšviestais pušyno takais. Sakysit, savaitgalio programa pernelyg intensyvi? Anaiptol, jei viską protingai susidėlioti, padedant paslaugiam „Eglės“ personalui. Svarbu, bičiuliai, yra tai, kad nerašau ir nerašysiu užsakomųjų straipsnių su paslėpta reklama, tad sužinosite ir apie akivaizdžiai tobulintinus „Eglės“ bruožus – pažadu „nevynioti į vatą“.
Įžangos gana, laikas pereiti prie konkretikos, neužmirštant ir paslaugų bei patogumų kainos. Taigi, sutuoktiniai Ledai nutarė netaupyti, ir, atsižvelgdami į manąjį knarkimą, užsisakė du atskirus numerius Standard kategorijos korpuse. Apsistojimo sanatorijoje variantai yra trys – ekonominis (į visas procedūras ir maitinimą tenka vaikščioti per lauką, apsirengus viršutinius drabužius), standartinis (į procedūras vaikštai ilga galerija, apsirengęs nors ir chalatą), ir komfortiškas (viskas vienoje vietoje, gana prabangu ir patogu, bet kaina šiek tiek didesnė, nei „standarto“). Registravimosi procedūrai neskirsiu daug laiko, bet ji man pasirodė šiuolaikiška, greita ir konkreti („standartas“ ir „komfortas“ turi atskiras registratūras, apie „ekonomiją“ negaliu pasakyti – nesidomėjau). Pastate įrengti tylūs ir greiti liftai, koridorių takai iškloti naujais ir storais takais, tad negirdėti kulniukų kaukšėjimo ar kito bruzdesio.
Numerio/kambario įrengimas nenuvylė, langai žvelgė į vešlų pušyną, balkonas kvietė pakvėpuoti grynu oru, baldai patogūs ir nepigiausi, tad sėsdamas nebijai sulaužyti kėdę ir save patį. Vonios kambarys kompaktiškas, bet patogus, o štai oro gaivikliui pataupyta, tad jei ryte pirma tūpi ant klozeto, po to gausi kurį laiką lukterėti, iki galėsi praustis… Ne veltui atkreipiu dėmesį į oro gaiviklio nebuvimą ne tik šioje sanatorijoje, bet ir gana brangiuose viešbučiuose: drįstu teigti, kad tokio nebrangaus mažmožio nebuvimas liudija neišbaigtą požiūrį į priimamų svečių emocijas. Įspūdžių suma ir lemia, norės klientas darsyk sugrįžti, ar rinksis kitą. Dar pastaba dėl patalynės: ne visi mėgsta miegoti prakaituodami, užsikloję stora antklode, tad puiku būtų palikti galimybę užsikloti nestoru dekiu. Maža pagalvėlė irgi puikiai pasitarnautų tiems, kurie nemėgsta putlių pagalvių, skirtų mėgstantiems mėgoti pusiau sėdint.
Apsistojus, laikas užkrimsti, tad užsimetu striukę, ir pėdinu į valgyklą, esančią „komforto“ korpuse. Visgi alkį nugali gėlynų ir želdinių žavesys: „Eglės” arboristas, o paprasčiau sakant – sodininkas, bei jo komanda padirbėjo iš peties, tad sanatorijos teritorijoje gausybė pavyzdiniai įrengtų, meistriškai suformuotų kampelių. Prie kiekvieno pastato jus džiugins pedantiškai įrengti gėlynai, o sužydėjus gausiai pasodintiems rododendrams, „Eglėn” bus verta atvažiuoti vien pasižavėti jų žiedų jūra. Naujai iškloti trinkelėmis takai, nepriekaištingai prižiūrimas apšvietimas – nepastebėjau nei vieno neveikiančio žibinto – leidžia smagiai pasivaikščioti didžiulėje sanatorijos teritorijoje ir sutemus. Na, bet gėlynai niekur juk nepabėgs, tad minu pietauti. Duodu nuskanuoti apyrankę, kurią teks dėvėti viso buvimo „Eglėje“ metu, ir imu grožėtis, tik ne patiekalais, o „Egle“. Subtiliai žavi, moderni ir savita skulptūra pasitinka sanatorijos svečius jau keturiasdešimt metų. Sutarkim, kad „Eglėje” esančiais meno kūriniais dar pasidomėsim detaliau, nes čia jų ne vienas, o gera dešimtis.
Valgykloje pasitinkanti skulptūra „Eglė” žavi sumanymo lakumu: ištiesusi rankas-šakas, Eglė apglėbia savuosius vaikus, irgi išskleidusius rankutes.
Pataikėme į pietų – maitinimas „Eglėje” organizuojamas švediško stalo principu – pabaigą, tad vietų valgykloje netrūksta, nors tai tik viena kelių zonų.
Sultinio mėgėjams paruošti ir jo priedai – krapai, petražolės, traškučiai, tarkuotas sūris – tačiau pasigedau padėklo nuimtam dangčiui pasidėti.
„Ekonominis” apsilankymo „Eglėje” variantas numato maitinimą triskart, „standartinis” – penkiskart, o kiek kartų maitina „komfortas” net ir nežinau…
Negailėsiu pagyrų „Eglės” virtuvės darbuotojams – maistas sotus, šviežias, skanus, įvairus, gausus, tad būkite atsargūs, jei nenorit priaugti svorio.
Ko norėtumėt desertui: drebučių su plakta grietinėle, keptų vaisių, o gal jogurto arba pasukų? Dar pamiršau kelių rūšių ledus, masinančius vaikus.
Manasis planas nepersivalgyti, rodos, bus žlugęs, nes ypač sužavėjo „Eglės” virėjų troškinti patiekalai, įveikiami bet kurio skrandžio.
Tvirti ir nepigūs, patogūs baldai, švara valgykloje nepaliks abejingu nei vieną, o smaguriavimą lydi neįkyri ir netranki foninė muzika.
Išeidami pilnais pilvais ir nešini gera nuotaika, darsyk pasigėrėkime estetiška ir subtiliai meniška „Eglės” skulptūra, apsupta dailių želdinių.
Pirmoji pasibuvimo Druskininkų „Eglėje” dalis baigta, o į bene žymiausią Lietuvos sanatoriją sugrįšime jau netrukus, pasidomėdami ir jos praeitimi.
