Tarkim, jūsų atlyginimas nepilni du šimtai, o radijo imtuvas visą šimtinę kainuoja: ar pirktumėte? Sakot, atlyginimas dabar jokie du šimtai, o tūkstantis du šimtai? Tuomet ar atiduotumėt pusę jo už radiją? Tiesa, dabar radiją įpirksi ir už keliasdešimt, o už šimtinę jau visai neblogą aparatą nusipirksi. Mūsų dienomis už išmanųjį dažnas bevelija atiduoti pusę algos, nors vargu ar yra racijos tokiame sprendime… Kodėl gi mūsų tėvai sovietmečiu nedvejodami mokėjo šimtinę už gerą radijo aparatą, juk galėjo už keliasdešimt rubliukų įsigyti nediduką imtuvėlį? Priežastis buvo, ir jos būta labai svarios, tad šįkart leisimės kelionėn į praeitį, kai radijas buvo reikalingas išgirsti laisvės ir tiesos žodį iš anuomet tokių tolimų Vakarų. Išvykos metu sužinosite, kokių radijo stočių klausydavome sovietmečiu, ką jos pasakodavo ir kokius aparatus pirkdavome, kad pavyktų įveikti “zirzintuvus”.
Atidesni kaipmat prisiminsite manąjį pirkinį už septyniasdešimt rubliukų – kolūkyje išvargtos menkos algos “liūto dalį”. Nedidukas radijo imtuvas gyvas iki šiol, ir gali pagrįstai didžiuotis gamykloje jam įdiegta puikia savybe – itin tiksliu trumpųjų radijo bangų priėmimu (tam yra speciali reguliavimo rankenėlė). Na, o manasis senelis už sunkų darbą gaudavo gana solidų atlyginimą, tad galėjo sau leisti puikių charakteristikų VEFą, anuomet kainavusį 99 rublius – dažnas tiek algos negaudavo. Vėliau senstelėjusį VEFą pakeitė kokybiškesnis OKEANas, gamintas Minsko radijo gamykloje “Horizont”. Atėjus vakarui, susirinkdavome senelių būsto didžiajame kambaryje, ir susėsdavome aplink stalą, ant kurio išdidžiai pūpsojo senelio radijas. Įtempę ausis, klausydavomės “Laisvosios Europos”, “Vatikano radijo” ir “Amerikos balso” laidų, pranešdavusių alternatyvias sovietinei propagandai žinias.
Radijo imtuvų OKEAN kokybės kontrolė gamykloje, 1972 m.
Radijo stotys
Taigi, prisiminėme, kad lietuviškai transliavusių užsienio radijo stočių anuomet buvo trys, nors jų pasakotų žinių turinys skyrėsi specifika: “Vatikano radijas” pranešdavo tikintiesiems rūpinčią informaciją, kitos dvi stotys fokusuodavosi į politines ir visuomenines naujienas bei temas. Trumpai prisiminkim visų trijų stočių istorijas.
“Vatikano radijo” laidos buvo nutrūkę Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau pokariu, Romon atvykus nemažam iš Lietuvos pasitraukusių kunigų būriui, “Vatikano radijo” lietuviškos laidos buvo atgaivintos. Transliacijos prasidėjo 1946 m. birželio 8 d., ir iki 1949 m. pabaigos, rengiant radijo laidas, bendradarbiavo dauguma prie Lietuvių Šv. Kazimiero Kolegijos susitelkusių kunigų. 1950 m. į Vatikano radijo lietuvių skyriaus darbą įsitraukė kunigas Vytautas Kazlauskas, netrukus tapęs programos vedėju ir dirbęs radijuje net 38-ius metus – iki 1988-ųjų. Susistygavo nuolatinė redakcija ir pastovesnių bendradarbių ratas. 1972 m. pradėjo eiti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“: kai pirmieji jos numeriai pasiekė Vakarus, radijo laidose atsirado nauja skiltis – „Žinios iš Vyskupijų“, tad 1972–1988 metais Vatikano radijo laidose buvo perskaityti beveik visi Kronikos numeriai.
Populiariausiais radijo imtuvais tiek Lietuvoje, tiek visoje sovietų imperijoje buvo Latvijoje gaminti VEF-201 ir VEF-202, kainavę apie šimtą rublių.
“Laisvosios Europos radijo” lietuvių tarnyba įkurta 1974 m. sovietų imperijos gyventojams skirtame „Laisvės radijuje“ Miunchene, pirmoji lietuviška laida transliuota 1975 m. sausio 4-ą. Šaltojo karo metais Lietuvių tarnyba akcentavo nepalaikanti ryšių su jokiomis politinėmis organizacijomis, rengdavo laidas tautinės savimonės puoselėjimo, SSRS politikos kritikos, tikinčiųjų teisių gynimo klausimais, skaitė Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir kitų pogrindžio leidinių tekstus. Itin svarbų vaidmenį ji atliko Atgimimo laikotarpiu informuodama visuomenę apie įvykius ir permainas. Žlugus komunizmui, Lietuvių tarnyba ypatingą dėmesį skyrė pokomunistinėse šalyse vykdomoms politikos ir ūkio reformoms, Europos integracijai ir Lietuvos santykiams su Rytų kaimynėmis. “Laisvosios Europos radijo” Lietuvių tarnyba veikė kaip nešališkos, patikimos žiniasklaidos pavyzdys.
Radijo imtuvas OKEAN lenkė VEFą garso kokybe, nes turėjo tembro/dažnių reguliatorius.
“Amerikos balsas” – radijo stotis, veikianti nuo 1942 m. vasario 24-os. Antrojo pasaulinio karo metu buvo transliuojamos laidos 27 kalbomis. 53-ejus metus (1951–2004 metais) transliavo programą ir lietuvių kalba. Radijo laidos lietuvių kalba pradėtos rengti 1951 m. vasario 16 d. iš Niujorko. Jas transliavo Kazys Grinius ir Povilas Julius Labanauskas. Iš pradžių lietuviškai programai skirta 15 min., 1952 m. gegužės 15 d. lietuvių padalinys ėmė transliuoti ir 15 min. laidas iš Europos, ten dirbo K. Grinius ir J. B. Laučka. Ilgą laiką redakcijai vadovavo Romas Sakadolskis. „Amerikos balso“ programa buvo svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai, paspartino prie šalies demokratizavimo procesus. Sovietmečiu buvo daromi įvairūs trukdžiai, kad Lietuva negalėtų girdėti „Amerikos balso“: didžiuosiuose Lietuvos miestuose stovėjo sovietinių kariškių valdomi radijo trikdžių bokštai, daugumos vadinti tiesiog “zirzintuvais”, kurie bandydavo prislopinti užsienio stočių laidas.
Sovietijos sostinėje 1980-ais vykusios olimpiados simbolika pažymėti daiktai kainavo gerokai brangiau – toks VEFas buvo penktadaliu brangesnis.
Užsienio radijo stočių, buvusių gaiviu laisvės gurkšniu sovietinės propagandos apsuptyje vargusiems lietuviams, klausymasis buvo problemiškas ir dėl trikdžių – jų bandydavom išvengti, nuolat truputėlį sukiodami dažnių rankenėlę – ir dėl skundikų, kurie “pasiskolinti druskos ar degtukus” užsukdavo būtent transliacijų valandomis. Sovietinio saugumo “bildukais” buvo, rodos, gana padorūs, išprusę ir mandagūs lietuvaičiai, gyvenę kaimynystėje, ištroškę varganų ir purvinų Judo pinigėlių. Tiesa, kiek ir už kokią informaciją gaudavo atlygio “bildukai”, negalėsiu papasakoti: su kompartijos sarginiais šunimis – sovietiniais saugumiečiais – neturėjau jokių reikalų. Na, o tiesos ir laisvės žodžius byloję užsienio radijo stotys sovietmečiu liko vienu tvirčiausių tautinio sąmoningumo ramsčių, lydėjusių lietuvaičius iki pat galingų Atgimimo bangų, galop nuplovusių sovietų imperijos pančius.
Apsilankyti Lietuvos praeityje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
