1959 m. sausio mėn. sovietų kontržvalgybai stebint JAV ambasados Maskvoje administracijos ir ūkio skyriaus atašė Raselą Augustusą Langelį, užfiksuotas jo susitikimas su nenustatytu vyru, vilkinčiu sovietų karininko uniformą. Patikrinus paaiškėjo, kad šis nežinomas asmuo buvo ne kas kitas, o buvęs GRU karininkas, 1958 m. spalio mėn. atleistas iš GRU „dėl ne tarnybos metu užmegztų santykių su Austrijos piliete Emilija Kohanek“, o dabar Intendantūros tarnybos pulkininkas leitenantas, Kalinino mieste esančio karinio mokslinių tyrimų instituto, skirto naujausiems ginklams kurti, darbuotojas Piotras Popovas. (Fotografijoje apybraižos pradžioje – GRU darbuotojas P.Popovas ir JAV atašė R.A.Langelis.)
KGB 2-osios valdybos 1-ajame skyriuje P. Popovui buvo parengta operatyvinė byla. Popovui buvo suteiktas kodinė pravardė „Judas“. Byla buvo vykdoma kartu su 3-iosios vyriausiosios KGB valdybos Specialiojo skyriaus pareigūnais.
Popovui buvo paskirtas sekimas. Netrukus į Popovo namus atsiųstame atvirlaiškyje buvo aptikta užšifruota amerikiečių žvalgybos žinutė. Be to, paaiškėjo, kad Popovas yra tas pats nežinomas amerikiečių žvalgybos agentas, kurio buvo ieškoma nuo 1957 m. pradžios, kai iš Džordžo Bleiko, sovietų agento britų žvalgyboje, tapo žinoma, kad amerikiečiai gavo sovietų gynybos ministro maršalo Žukovo pokalbio su sovietų kariuomenės grupės Vokietijoje vyriausiuoju vadovybės štabu įrašą. Šiame susitikime dalyvavo ir Popovas, tačiau tuo metu jis nebuvo įtariamas. Tomis dienomis Popovas dirbo GRU žvalgybos punkte Šverine bei GRU grupės nelegalios žvalgybos skyriuje Karlshorste, ir turėjo visišką vadovybės pasitikėjimą.
KGB centrinės būtinės pastatas Lubiankos gatvėje Maskvoje visiems asocijavosi su priespauda, persekiojimu, šnipinėjimu, ardomąja veikla.
Tomis dienomis – kai buvo vykdomas sekimas – Popovas, remiamas naujojo karinės žvalgybos vadovo, buvusio KGB pirmininko, armijos generolo I.Serovo, bandė vėl įsitvirtinti GRU gretose. Tai kėlė nerimą sovietų kontržvalgybos vadovui Olegui Gribanovui, kurio žmonės „rūpinosi“ Popovu, nes Serovo ir Gribanovo santykiai buvo nelengvi. Be to, Popovui kurį laiką pavyko pabėgti nuo kontrolės. Popovas netoli Maskvos esančiame Serebrianyj Bor šile susitikinėjo su savo meiluže, kai staiga pasirodė pastarosios vyras. Popovas taip greitai nuo pastarojo paspruko, kad sekliai jį pametė. Todėl buvo nuspręsta ilgiau nedelsti ir sučiupti Popovą.
1959 m. vasario 18 d. Leningrado geležinkelio stoties bilietų kasose kontržvalgybos pareigūnai suėmė Popovą. Per kratą pas Popovą buvo rasta užrašų knygutė su Langelio telefono numeriu, slaptažodžiu, instrukcija kaip pasikviesti Langelį į susitikimą, specialaus kopijavimo popieriaus lapai ir paketas su agento ataskaita. Popovo bute rasta slapto rašymo priemonių, šifravimo ir dešifravimo sąsiuvinių, radijo transliacijų planas, daugiau kaip 20 tūkst. rublių (sovietinių pinigų). Kadangi Popovas nuo pat pirmųjų dienų pradėjo aktyviai bendradarbiauti su tyrimu, buvo nuspręsta pradėti žaidimą su amerikiečiais, kuris buvo pavadintas kodiniu pavadinimu „Bumerangas“. Popovo šeimininkams amerikiečiams buvo pateikta legenda, kad Popovas buvo perkeltas tarnauti į Uralo karinę apygardą inžineriniame-šaulių batalione Alapajevsko mieste Sverdlovsko srityje.
GRU („Glavnoe razvedovateljnoe upravlenije” – „Vyriausioji žvalgybos valdyba”, rus.) pastatas Maskvoje – pagrindinė sovietinių šnipų irštva.
Kontroliuojamas kontržvalgybos pareigūnų, Popovas keturis kartus susitiko su Langelį Maskvoje (pirmasis susitikimas įvyko kovo 18 d., o paskutinis – liepos 23 d. restoranuose „Astoria“ ir „Aragvi“). Per paskutinį susitikimą Popovui pavyko perduoti popieriaus skiautę, kurioje jis pranešė apie savo suėmimą. Tai tapo žinoma kontržvalgybos pareigūnams. Spalio 16 d. kontržvalgybos pareigūnai surengė dar vieną Popovo ir Langelio susitikimą 107-ojo maršruto autobuse, kuriame Amerikos atašė buvo sulaikytas. Spalio 17 d. O.Gribanovas nesėkmingai bandė užverbuoti Langelį. Spalio 18 d. Langelis išvyko iš Sovietų Sąjungos teritorijos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Popovas savo paslaugas amerikiečiams savanoriškai pasiūlė 1951 m. sausį Vienoje, kai ieškojo pinigų savo meilužei Emilijos Kohanek būtinam abortui.
1951-1959 m. Popovas perdavė amerikiečiams informaciją apie 650 GRU slaptojo aparato darbuotojų, pranešė apie MGB-KGB operaciją „Prisipažinimas“, kurios metu buvo pasiklausoma JAV ambasadoriaus Maskvoje biuro, vykdytą nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio, perdavė kelių taktinių raketų ir povandeninių laivų sistemų aprašymus, pranešė, kiek yra savaeigių desantinių mašinų ir šarvuočių, kaip ir kuo aprūpintos tankų, mechanizuotosios ir pėstininkų divizijos ir t. t. CŽV analitikų duomenimis, Popovo informacija leido Pentagonui sutaupyti daugiau kaip 500 mln. dolerių karinių tyrimų programoms. Na, o Popovo likimas nelinksmas – 1960 m. sausio 7 d. SSRS Aukščiausiojo Teismo karinis tribunolas skyrė jam mirties bausme.
Piotras Popovas – anaiptol ne vienintelis GRU šnipas, ėmęs darbuotis užsienio žvalgybų naudai – buvo jį gerokai pranokusių, ir nutekindavusių informaciją net ketvirtį amžiaus. Apie juos sužinosime kituose pasakojimuose apie GRU bei KGB veikėjus, puikiai atspindėjusius šių grupuočių veidus.
Pažvelgti į sovietų imperijos praeitį mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
