Šiandieną saugumo reikalavimai aviacijoje yra aukšti, ir jums teks toleruoti kruopščią apžiūrą, jei burnoje turite auksinę danties karūnėlę, o prieš pusšimtį metų sovietinio oro laivyno reikalai buvo gerokai paprastesni. Lėktuvas „Aeroflot Tu-104A“ vykdė vidaus skrydį SU-109 maršrutu Maskva – Čeliabinskas – Novosibirskas – Irkutskas – Čita. Viskas buvo kaip įprasta. Tačiau paskutinėje skrydžio atkarpoje, artėjant tūpti už 97 kilometrų nuo Čitos oro uosto, buvo bandyta užgrobti lėktuvo valdybą. Įvyko sprogimas.
Pasak vieno iš liudininkų ant žemės, didelis lėktuvas krito, kažkaip juokingai sukdamasis. Uodega buvo atskirta. Ir blogiausia: iš nuolaužų krito žmonės. Visi žuvo – 72 keleiviai ir devyni įgulos nariai. Pagal aukų skaičių – 81 žmogus – 109-ojo reiso lėktuvo katastrofa tapo didžiausiu teroristiniu išpuoliu Sovietų Sąjungos istorijoje. Prieš trejus metus iki šios tragedijos įvyko kitas incidentas: 1970 m. spalį tėvas ir sūnus Brazinskai užgrobė lėktuvą AN-24 į Turkiją, nušaudami ne vietoje heroizmą sumaniusią demonstruoti stiuardesę Nadeždą Kurčenko. Tada buvo peržiūrėtos skrydžių saugumo priemonės. Ir štai naujas teroristinis išpuolis – su didžiulėmis aukomis! Jo detalės buvo slepiamos beveik dvidešimt metų.
Po dviejų tarpinių Tu-104A nusileidimų (Čeliabinske ir Novosibirske) Irkutske pasikeitė įgula. Naujuoju lėktuvo vadu tapo patyręs Nikolajus Obodianskis. Keleivius salone aptarnavo trys skrydžio palydovai, tarp kurių buvo 68 suaugusieji ir 4 vaikai. Įgulą taip pat lydėjo milicininkas. 109-as reisas iš Irkutsko išskrido 3.02 val. Maskvos laiku ir po 13 minučių pasiekė 9000 metrų aukštį. 3:22 val. lėktuvas Tu-104A įskrido į Čitos RDP zoną, o 3:32 val. pranešė, kad pasiekė numatytą nusileidimo tašką. Dispečeris leido pilotams nusileisti iki 3900 metrų. Dar po keturių minučių borto radijo stotis perdavė SSO (pavojaus signalizacijos sistemos) signalą. Orlaivio vadas pranešė, kad iš kabinos gautas prašymas keisti kursą. Dispečeris patvirtino, kad pranešimą gavo. 3 val. 36 min. 30 sek. įgula pranešė, kad nutrauktas žemėjimas ir užimtas 6500 m aukštis…
3 val. 38 min. iš valdybos vėl buvo gautas pavojaus signalas, perduotas kodiniu būdu. Tačiau 9 sekundę perdavimas nutrūko. Skrydis tapo tylus. O skrydžio ženklas SU-109, kaip buvo pastebėta vėliau, radaruose beveik iš karto virto nedideliu „debesėliu“, kuris būna, kai sprogsta oro objektai. Paskui išnyko. Nuo pirmojo skrydžių vadovo skambučio iki bombos sprogimo praėjo dvi minutės ir 25 sekundės. 10.55 val. vietos laiku sraigtasparnis Mi-8 rado orlaivio nuolaužas. Kaip nustatė specialioji komisija, tirianti 109-ojo reiso lėktuvo katastrofą, orlaivis sudužo dėl sprogimo hermetiškoje fiuzeliažo dalyje. Sprogimas, kurio metu sprogo 5,5-6 kg bešvaistės sprogstamosios medžiagos (trotilo), įvyko pirmosios kabinos dešiniojo avarinio liuko zonoje.
Nustatyta, kad lėktuve Tu-104A, kuriuo skrido 32 metų keleivis (Kirovabado gyventojas) Čingizas Junusas-Ogly Rzajevas, sprogo savadarbis sprogstamasis užtaisas. Šis pilietis į lėktuvą įlipo Irkutske. Prieš pat lėktuvui nusileidžiant Čitoje, teroristas parodė stiuardesei savadarbę bombą ir pareikalavo pakeisti kursą bei skristi į Kiniją. Bandydamas neutralizuoti Rzajevą, jį mirtinai sužeidė į nugarą skrydį lydėjęs milicininkas, po to bomba sprogo. Reikėtų pasakyti, kad tik po Brazinskų istorijos oro uostuose atsirado pirmieji metalo detektoriai, keleiviai pradėti tikrinti, ar neturi pavojingų daiktų, o pilotai pradėti ginkluoti pistoletais.
Po lėktuvo katastrofos virš Čitos dar kartą rimtai peržiūrėtas oro uostų ir orlaivių saugumo organizavimas. Iki 1973 m. SSRS teisės aktuose net nebuvo baudžiamojo straipsnio „Orlaivio užgrobimas“, t. y. bandymai užgrobti orlaivį nebuvo savarankiška nusikaltimo rūšis. Todėl nusikaltėliai, mėginę užgrobti lėktuvą, buvo teisiami už „Tėvynės išdavystę“, „Piktybinį chuliganizmą“, „Turto vagystę itin stambiu mastu“ ir pan. 1974 m. kovai su teroristais buvo sukurti specialūs padaliniai (pvz. KGB smogikų grupuotė „Alfa“, susitepusi nagus beginklių civilių krauju 1991-ųjų sausį Vilniuje), parengtos įkaitų išlaisvinimo priemonės. Šiurpus Čitos incidentas įtikinamai parodo, kokių beprotiškų ir drastiškų poelgių imdavosi sovietinę imperiją norėdavę palikti piliečiai, kuriems išvykimas užsienin buvo neįmanomas.
Sužinoti daugelį metų kruopščiai slėptas sovietinės aviacijos paslaptis mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
