Italų dailininko Agnolo Bronzilo paveiksle „Alegorija su Venera ir Kupidonu“ pavaizduotas dviprasmiškų simbolių kupinas siužetas, kuris nestebina, nes menininkas yra ryškus manierizmo atstovas – stiliaus, kuriame sudėtingumas išaukštinamas iki kulto, o už pretenzingumo slepiasi slaptos prasmės. Manierizmas – 1520-1590-ųjų Vakarų Europos meno kryptis. Jai būdinga tai, kad prarandama renesansinė harmonija tarp kūniškumo ir dvasiškumo, gamtos ir žmogaus. Manierizmo estetika buvo savotiška reakcija į idėjų krizę, tolesnių raidos kelių neapibrėžtumą. Žmonės tiesiogine prasme prarado žemę po kojomis, nuo to daugelis paveikslų personažų atrodo nestabiliai stovintys keistomis pozomis. Paveikslas nutapytas apie 1545 m. Prancūzijos karaliui Pranciškui I, užsakius Kozimui I Medičiui. Bronzinas, Medičių kunigaikščių dvaro dailininkas, taip pat buvo žinomas dėl daugelio išskirtinių dinastijos portretų.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
