Tarp Aberdynšyro kalvų, Škotijos šiaurėje, stovi didinga ir kiek atokiai esanti Berlio (Berklio) pilis. Jos senovinės sienos, padengtos samanomis, saugo ne tik amžių pėdsakus, bet ir šnabždesį tos, kuri, kaip sakoma, niekada nepaliko pilies ribų – Žaliosios ponios. Ši pilis, apsupta miškų ir tiršto rūko, tapo pačios Škotijos simboliu: senovinės, nuostabios ir paslaptingos. Berlio (arba Berklio) pilis, taip pat žinoma kaip Kratso pilis, yra netoli Banchorio miesto Aberdynšyre, šiaurės rytų Škotijoje. Jos statyba prasidėjo XVI a. viduryje, o baigta 1596 metais. Tai vienas geriausių tradicinio škotų didikų stiliaus pavyzdžių: aukšti bokštai, dantytos sienos ir jaukūs vidiniai kambariai – visa tai sukuria magišką viduramžių pasakos atmosferą.
Beveik keturis šimtus metų pilies savininkais buvo senovinė Bernardų giminė. Būtent Aleksandras Bernardas XIV a. gavo žemę iš karaliaus Roberto Bruzo už ištikimą tarnybą kovoje dėl Škotijos nepriklausomybės. Tuomet čia dar nebuvo pilies – tik medžioklės namelis ir mediniai įtvirtinimai. Tačiau jau tada žemė buvo laikoma „ne paprasta“. Kai XVI amžiuje giminė pradėjo statyti akmeninę pilį, darbai ne kartą buvo nutraukti dėl „keistų nelaimių“: mirė meistrai, griuvo jau pastatytos sienos. Giminės vyresnieji netgi pasamdė katalikų kunigus ir šventikus, kad jie atliktų šventinimo apeigas.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
