Vanduo yra svarbiausias mūsų egzistencijai skystis. Ir ne tik todėl, kad esame sudaryti iš daugiau nei dviejų trečdalių vandens. Pirmoji gyvybė gimė vandenyje, todėl vanduo buvo pagrindas, kuriuo remiantis buvo sukurta visų Žemėje gyvenančių ar kada nors gyvenusių gyvų būtybių medžiagų apykaita. Be maisto žmogus gali gyventi mėnesius, o be vandens – vos kelias dienas. Tačiau vanduo yra ne tik universalus tirpiklis ir būdas tiekti įvairias maistines medžiagas mūsų kūno ląstelėms. Kasmet nauji mokslininkų tyrimai mums atveria vis naujas šio išties stebuklingo skysčio paslaptis. Vanduo chemijos požiūriu – labai paprasta medžiaga, tačiau už šio paprastumo širmos slepiasi daugybė mįslių ir paslapčių. Nepaisant to, kad daugybė mokslininkų jo tyrinėjimui paskyrė visą savo gyvenimą, jis vis dar nėra iki galo suprastas. Mokslo pasaulyje vyrauja nuomonė, kad mūsų gyvenimas – tai nuolatinė kova dėl vandens. Nuo seniausių laikų žmonija skirstė vandenį į „gyvąjį“ ir „negyvąjį“. Kiekvienam iš jų buvo priskiriamos tam tikros savybės, vėliau mokslo atmestos kaip neatitinkančios tikrovės. Ir tik visai neseniai prie šio klausimo vėl grįžta – tai pirmiausia lėmė fizikos ir biologijos raida.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam užsiprenumeravusiam metams dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
