Tūkstantmečių tėkmėje kažkas nuolat uoliai stengėsi išlaisvinti žmoniją nuo sukauptų žinių, sunaikindamas viską, kas bent netiesiogiai galėjo nurodyti žmonėms tikrojo vystymosi kelią – tą kelią, kurį galima nueiti tik tobulinant savo jėgas ir sąmonę, bet jokiu būdu nepasitelkiant „technikos pažangos“ ramentus. Antai – Aleksandrijos teroro aktas. Kaip bebūtų banalu, žinių šaltinis visada buvo knygos. Ir būtent knygos, ypač vertingiausi jų egzemplioriai, buvo sistemingai naikinami. Pažvelkime išsamiau į šį liūdną procesą, pradedant nuo senovės laikų.
(Toliau skaityti kviečiam AIDŲ prenumeratorius: kiekvienam metams užsiprenumeravusiam dovanojam jo pasirinktą knygą iš >1000 leidinių sąrašo.)
