1979 m. rugsėjo 22 d. JAV žvalgybinis palydovas „Vela“ Indijos vandenyno pietinėje dalyje užfiksavo ryškų dvigubą blyksnį, būdingą tik branduolinio sprogimo atveju. Nuotraukose matėsi trumpas šviesos impulsas, o po akimirkos – antrasis, silpnesnis. Los Alamo nacionalinės laboratorijos specialistai atpažino šį dvigub1 signalą: jis atsiranda tik sprogus branduoliniam įtaisui atmosferoje. Joks gamtinis reiškinys tokios formos nesukelia. Duomenis patvirtino dar trys palydovai, ir analitikai suprato: kažkas pasaulyje atliko slaptą branduolinį bandymą.
Tačiau iš karto kilo prieštaravimų. Sprogimo galia pasirodė įtartinai nedidelė – apie 2–3 kilotonas, o tai atitinka nedidelį taktinį užtaisą, o ne strateginę raketą. Tai per mažai net mokomajam sprogimui. Seisminės stotys visame pasaulyje šioje vietovėje neužfiksavo jokių drebėjimų. Vandenyno vanduo virš tariamo epicentro neparodė jokių radioaktyvaus užteršimo pėdsakų. Paaiškėjo, kad palydove buvo užfiksuotas blyksnis, tačiau visų kitų branduolinio įvykio požymių nebuvo. Tai taip neatitiko branduolinio sprogimo fizikos dėsnių, kad Pentagonas pusantro dešimtmečio įstrigo tyrimuose.
