„Žmogiškas sušaudymas“: kraujas stingsta gyslose, skaitant bauginančius Nikolajaus II šeimos budelio prisipažinimus. Likus dviem dienoms iki to, kai jis amžiams pakeitė rusijos istoriją, Grigorijus Nikulinas iš medžio išdrožė sosto įpėdiniui dūdelę. Trylikametis Aleksejus grojo ja melodiją „Ar sode, ar darže…“, net neįtardamas, kad jo žudikas jau rengia revolverį. Šis širdį ledu apgaubiantis kontrastas – beveik vaikiškas rūpestis ir suplanuotas žiaurumas – kaip niekas kitas apibūdina Grigorijaus Nikulino asmenybę, kurio prisipažinimai iki šiol verčia istorikus suvirpėti. Kaip gi mūrininkas tapo caro šeimynos žudiku?
