Kagėbistinių šnipų išradingumas ne kartą stebino istorikus ir šios represinės struktūros tyrėjus, tačiau kartą net ir viską matę amerikiečių žvalgybininkai liko suglumę. Taigi, kuo gi kuo projektas „Zlatoust“ abstulbino amerikiečius? Pasaulinės šnipinėjimo istorija – tai daugeliu atžvilgių šnipinėjimo technikos raidos istorija. Puikus sovietinės žvalgybos bendradarbiavimo su inžinieriais pavyzdys tapo operacija „Zlatoust“ (taip pat žinoma kaip „Išpažintis“) – ilgametis slaptų pokalbių klausymasis JAV ambasados Maskvoje. Klausymosi įrenginiai sovietinių specialiųjų tarnybų žinioje buvo dar 1930-aisiais. Tačiau įrengti „ausis“ „Spaso-Hause“ – JAV ambasados pastate – žvalgams pavyko tik prieš Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
Dėl atsitiktinumo operaciją „Zlatoust“ teko užbaigti 1952 metais. Dar prieš metus vienas iš Vakarų karinių radistų, perklausinėdamas Tarybų Sąjungos karinių oro pajėgų radijo dažnius, išgirdo pokalbį, vykusį JAV ambasadoriaus kabinete Maskvoje. Ši žinia sukėlė sąmyšį ambasadoje, tačiau informacijos nutekėjimo šaltinio iš karto rasti nepavyko. Tik vėliau pavyko suprasti, kas tai buvo, kai patalpas su specialia įranga apžiūrėjo saugumo skyriaus darbuotojas Džozefas Bezžanas.
Aptiktą prietaisą amerikiečiai pavadino „Thing“ („Daiktas“) ir perdavė jį ištirti į FTB techninę laboratoriją, kur buvo išsiaiškintas jo veikimo principas. Valstybės departamentas nusprendė pasilikti radinį, kad prireikus galėtų jį panaudoti kaip įrodymą, kad TSRS vykdė šnipinėjimo veiklą prieš Ameriką. 1960 m. JAV atstovas pademonstravo medinę plokštę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje.
Apie tai, ką konkrečiai pavyko sužinoti NKVD operacijos „Zlatoust“ metu, informacijos nėra. Tačiau neabejotina, kad slaptuose pokalbiuose su savo pašnekovais JAV ambasadoriai atskleidė nemažai vertingų duomenų, tiesiogiai susijusių su politika SSRS atžvilgiu. Nepaisant amerikiečių priemonių, kurių buvo imtasi prieš rezonatorius-klausymosi įrenginius, rusams dešimtmečiais pavyko klausytis potencialaus priešo diplomatų pokalbių. 1991 m., kai baigėsi Šaltasis karas, buvęs KGB pirmininkas Vadimas Bakatinas perdavė amerikiečiams 70 lapų su „klausymosi įrenginių“ išdėstymo schemomis ambasadoje.
