Pasaulis iki šiol šiurpsta nuo negailestingojo Ivano Žiauriojo (Rūsčiojo) krėstų piktadarybių, tačiau klasta, prievarta ir smurtas neatsiejami nuo Rusijos valdovų. Ne išimtis buvo ir pirmuoju imperatoriumi tituluojamas Petras Pirmasis, be didelių sentimentų susidorojęs su savąja žmona. Taigi, 1690-i metai. Kremliuje skamba varpų gausmas. Jaunajam carui Petrui gimė sūnus. Laimingas tėvas apkabina žmoną, bučiuoja motiną, šaukia iš džiaugsmo. Atrodo, viskas klostosi kaip niekad gerai. Tačiau ši santuoka nuo pat pradžių buvo tik bandymas sutramdyti nevaldomą jaunuolį, kurį kur kas labiau domino kariniai žaidimai ir girtavimo linksmybės nei valstybės reikalai.
Petro motina, carienė Natalija Kirilovna, jam į žmonas parinko Jevdokiją Lopuchiną – gražuolę iš kilmingos giminės. Priešingai nei plačiai manoma, Jevdokija visai nebuvo neišsilavinusi ir nemokanti skaityti bei rašyti. Ji mokėjo skaityti ir rašyti, o tai to meto moteriai buvo retenybė, be to, amžininkai gyrė jos grožį.
