Vyresniosios kartos žmonės puikiai pamena tokią Svetlaną Savickają: kokius eksperimentus orbitoje sovietinė kosmonautė nemėgo prisiminti? Svetlanos Savickajos vardas įrašytas į kosmonautikos istoriją: 1984-ais ji tapo pirmąja moterimi pasaulyje, išėjusia į atvirą kosmosą. Jos eksperimentai metalų suvirinime ir litavime nesvarumo sąlygomis tapo technologiniu proveržiu, kurį iki šiol cituoja inžinieriai.
Tačiau už oficialios biografijos iškilmingo fasado slėpėsi tamsa. Apie tai, kas iš tikrųjų vyko „Saliut-7“ laive prieš dvejus metus – per jos pirmąjį skrydį 1982 m. – ji niekada nenorėjo kalbėti. Iš karto po grįžimo į Žemę tarp žmonių ėmė sklisti gandai. Esą tikroji Savickajos užduotis orbitoje buvo ne moksliniai stebėjimai, o kažkas daug intymesnio – vaiko pradėjimo nesvarumo sąlygomis eksperimentas. Kalbėta, jog sovietų vadovybė, apsėsta kosmoso užkariavimo idėja, nusprendė išsiaiškinti, ar žmonija gali daugintis už planetos ribų. O bandomosios triušės vaidmuo buvo patikėtas būtent antrajai SSRS moteriai-kosmonautei.
