1943 m. pavasarį sąjungininkų vadovybė atsidūrė taktinėje aklavietėje. Ašies šalių armijos Šiaurės Afrikoje pasidavė, todėl neišvengiamas sąjungininkų kitas žingsnis buvo desantas Pietų Europoje. Vinstonas Čerčilis tiesiai pareiškė: „Bet kuris kvailys supras, kad tai Sicilija“.
Vokiečių vadovybė blaiviai įvertino padėtį ir laukė smūgio būtent ten. Sicilija skubiai buvo verčiama bastionu su šimtais pakrančių baterijų, minų laukų ir tankų divizijų. Tiesioginis desantas grėsė milžiniškais nuostoliais pakrančių seklumose.
Reikėjo išradingo apgaulės plano, kuris įtikintų Vermachto vadovybe atitraukti divizijas nuo salos. Planą ėmėsi parengti du britų žvalgybos karininkai – teisininkas Juenas Montegiu iš karinės jūrų žvalgybos ir kapitonas Čarlzas Čolmondelis iš MI5. Jų operacijai buvo suteiktas kodinis pavadinimas „Mėsos faršas“. Idėja rėmėsi drąsiu planu: priešui pakišti štabo karininko lavoną su slaptais dokumentais, rodančiais, kad ruošiamas smūgis Graikijai ir Sardinijai.
