Kartą auditorius pranešė Napoleonui įdomią smulkmeną: užsienio reikalų ministras Taleiranas įsigijo pilį Paryžiaus priemiestyje. Šis pirkinys buvo toks prabangus, kad, palyginti su juo, ministro atlyginimas atrodė kaip kišenpinigiai – net jei įsivaizduotume, kad Talleyrandas ministro kėdėje sėdėjo nuo vaikystės.
Napoleonas jį pasikvietė ir, nekeldamas balso, beveik draugiškai tarė: „Gerbiamas ministre, sveikinu su pilimi. Bet kaip tai įmanoma už ministro algą?”
Taleiranas net akimi nemirktelėjo: „Nieko nėra paprasčiau. Prieš 18-ą briumero dieną nusipirkau akcijų, o kitą dieną jas pardaviau…”


