Nesirūpinkit – bilietus jau užsakiau, paskambinęs telefonu 21240: maloni kasininkė Jadvyga mums bilietėlius atidėjo, tiesa, gausim nuo tokios gausios kompanijos “atliekamą” trirublę mielai Jadvygai palikti, bet tiek to – sėdėsim puikiose vietose, iš kurių scena matosi geriausiai. Mielos damos jau susimojo, kad ši mūsų kelionė vyks Vilniaus bei lietuviškojo meno praeitin: trauksim į senąjį sostinės operhausą, tad prašau žavias ponias pasidabinti lakieruotais bateliais, o garbius ponus kviečiu darsyk pasižiūrėti, ar “kulionikai” išblizginti it katino… na, tiek to – akys. Damoms privalomas ir išeiginis ridikiulis, o jų palydovus paprašysiu darsyk pries veidrodį pasitikrinti kaklaraiščio mazgą, bei pasipurkšti odekolonu – visgi einam ne į futbolo rungtynes, kurias vilniškiai žaidėjai vis prapila, o į operos teatrą. (Nuotraukoje: lietuviškieji baletas bei opera įsikūrė įkalnėje vienos gražiausių Vilniaus gatvių, teatro statybos laikais vadintos Didžiąja pogulianka (XX a. pradžia).)
Operos ir baleto teatro pastatas J.Basanavičiaus gatvėje, XX a. 6-as deš.
Taip atrodė teatro pastatas ir Didžioji pogulianka (dabar – J.Basanavičiaus gatvė) XX amžiaus 2-ojo dešimtmečio pradžioje.
Norėdami geriau įsisavinti kultūros vaisius, pirma užsuksim į teatro pašonėje – Basanavičiaus gatvės 11-ajame name – įsikūrusią kavinaitę “Lyra” (tiesa, ji dar vadinama kavine Nr.3, nes vaikštinėjame šeštajame dešimtmetyje), ir tvarkingai “įsiforminsim”: damoms siūlau paragauti kavos su kondensuotu pienu ir sausainukų “žvaigždutė”, o džentelmenai truktels šimtgramį iš briaunuotų stiklinių, nes tik į tokias čia ir pilstomas “ugninis vanduo”. “Balerinkoje” – su šalia esančiu operhausu siejamas kavinaitės žargoninis pavadinimas – užsisakysime nepaprastai gardų tortą, kurį atsiimsim po vaidinimo, o dabar jau laikas pereiti V.Kačalovo gatvę (apie šį artistą papasakosiu kitąsyk, nes gatvelei visgi bus sugrąžintas senasis Teatro gatvės vardas), ir pro dailų žilvitį traukiam tiesiai į senojo teatro “bromas”, slepiančias masyvias ir tvirtas kultūros tvirtovės duris.
Nepamainoma teatro palydove buvo prie J.Basanavičiaus ir Teatro gatvių sankryžos įsikūrusi kavinė “Lyra”, žargonu dar vadinta “balerinka”.
Nuotraukose: teatro pastatas ~1925 m., kavinė “Lyra” XX a. 8-ame-9-am deš.
Kaip ir dažną sykį, mūsų vizito į lietuviškojo muzikos meno šventovę tikslai yra keli: pasidomėsim teatro pastato istorija, susižinosim, kokie kūriniai čia teatralizuojami, na, ir į pačius operos bei baleto artistus pasidairysim. Taigi, kad jau smagiai prisėdome bufete antrajame aukšte, prasivėrę duris į erdvų balkoną – iš jo smagu stebėti J.Basanavičiaus gatve dardančius troleibusus ir veiną-kitą automobilį – grįžtelėkime į išraiškingo pastato istoriją. „Pohuliankos“ teatro pastatas statytas 1912–1913 m. lenkų dramos teatrui pagal architektų V.Michnevičiaus ir A.Parčevskio projektą, iš tuometinės Vilniaus lenkų bendruomenės surinktų lėšų.
