Kadaise Lazdynėliuose plytėjo milžiniški šiltnamių masyvai, juose noko lietuviškos daržovės.
Ne tik per ilgąją – pusvalandinę – pietų pertrauką, bet ir per 15-os minučių pertraukas tarp pamokų mes įsigudrindavom sulakstyti iš mokyklos į kitoje Antakalnio gatvės pusėje (tiesiai prieš 22-ą vidurinę) įsikūrusios „Pavasario“ parduotuvės duonos ir konditerijos skyrių, ir nusipirkti „vieną dviems“ salsvoko skonio batoną už trylika kapeikų. Perlauždavom per pusę, mokyklos valgykloje iškaulindavom po stiklinę arbatos, ir karališkai užkąsdavom minkštu ir kiek drėgnoku batonu. „Pavasaris“ buvo padalintas į du atskirus įėjimus turėjusius skyrius: pagrindinį, kuriame būta įvairiausių maisto produktų, ir mažesnį, kuriame prekiauta duonos bei konditerijos gaminiais. Gal todėl, kad Lentupio ir Tverečiaus gatvės pabaigose, prie Sapieginės pušynų, buvo pastatyti puikaus suplanavimo butai šiek tiek lygesniems už lygius piliečiams, gal todėl, kad ne vienas atsakingas pareigas sovietmečiu veikėjas buvo susirentęs sau namuką Medžiotojų, Naujakurių ir tuometėje I.Gaškos (būta tokio sovietinio veikėjo) gatvėse, produktų asortimentas „Pavasaryje“ nebuvo skurdus: būta jame iš šprotų iš Paragvajaus, ir apelsinų sulčių skardinėse iš Maroko, suomiško slyvų marmelado (neskanus buvo, kažin koks sintetinis), ir daugybės įvairių marinuotų daržovių.
Norite matyti visą AIDŲ turinį?
Tapkite mūsų prenumeratoriais jau dabar!
Ar būta ne tik „Pavasaryje“, bet kitose parduotuvėse brežnevinio sąstingio metais ir lietuviškų konservuotų daržovių, vaisių? Atsakymą rasite Vilniaus konservų fabriko istorijoje – jei tik pavyks ją atrasti – bei nuo Greitosios pagalbos ligoninės Lazdynuose link Neries besidriekiančioje Šiltnamių gatvėje, kurios pašonėje pačių šiltnamių jau senokai nebėra: čia driekiasi daugiabučiai, užėmę visą erdvų plotą tarp Bukčių miško ir Šiltnamių gatvės, na, o priešingoje ligoninei pusėje visą šį kvartalą riboja Bukčių gatvė. Šiltnamių gatvių gi driekiasi iki pat Neries: praėjusio amžiaus paskutiniais metais kartu su šeima gyvenome Lazdynėliuose – būtent juos ir kerta Šiltnamių gatvė – ir šia gatve pėdindavome iki Neries, susikurti lauželį, ir pasikepti šašlykiuką. Jei nepasiekę Neries, iš Šiltnamių gatvės sukteltume kairėn siaura gatvele, po kurio laiko privažiuotume tvorą, apkarstytą užrašais apie patalpų nuomą, o už tvoros matytųsi apleisti šiltnamiai išdaužytais stiklais. Tad kas gi buvo mūsų jau minėtame daugiabučių kvartale prie Greitosios pagalbos ligoninės?
