Vasarą netenka sukti galvą dėl šildymo (nors geras šeimininkas ruošia roges vasarą), ir būdų šildytis XXI amžiuje yra visokiausių, tačiau iki pat pokario vilniečiams buvo žinomas vienintelis būdas šildytis – maitinant krosnį malkomis ar anglimis. Kur gi buvo Vilniuje įsikūręs tuometis šildymo “mecenatas” – Malkų turgus?
Skvero, esančio prie Pylimo ir Naugarduko gatvių sankryžos, vietoje XIX a.-XX a. pirmojoje pusėje buvo malkų turgus. XIX a. pabaigoje aikštė ir anuometė Novgorodo (dab. Naugarduko, t.b. Naujamiesčio) gatvė nuo malkų turgaus iki tuomečio Aleksandrovskyj bulvaro (dab. Algirdo gatvės) buvo išgrįstos akmenimis. Iki 1904 m. turguje vykdavo prekyba ir arkliais, tačiau dėl prekiautojų susigrūdimo ir padažnėjusių arklių vagysčių, magistratas priėmė nutarimą prekybą arkliais perkelti į Šnipiškių aikštę (prie Kalvarijų gatvės). 1907 m. magistratas pradėjo svarstyti klausimą apie žuvų ir kitų maisto produktų akmeninių prekystalių įrengimą malkų turguje, 1908 m. pastatytas žuvų prekybos paviljonas. Malkų turgavietėje 1905-ųjų spalio 21-ą įvyko protesto mitingas prieš caro valdžią, per susirėmimą su policija ir kariuomene 7 žmonės žuvo, keliasdešimt buvo sužeista. Sovietmečiu skvere veikė požeminiai tualetai. 1968 m. buvo pastatytas stiklinis paviljonas, skirtas prekybai gėlėmis – paviljone įsikūrė firminė Kaišiadorių medelyno parduotuvė: paviljoną (arch. Nijolė Vaičiūnienė) sudarė aštuoniolika laikančiųjų kolonų ir 34 stiklinės sienos, buvo ir nedengtas vidinis kiemelis. Privatizavus paviljoną, jame buvo įsikūrę tai picerija, tai naktinis klubas, tai baras, o nuo 2009 m. paviljonas kelerius metus buvo apleistas, niokojamas. Visgi išskirtinis pastatas nebuvo sunaikintas: 2014 m. jame vėl įkurtas baras „Paviljonas“.
Na, o sovietmečiu skveras garsėjo ne tik originaliuoju gėlių paviljonu, bet ir kaimynystėje įsikūrusiu gastronomu „Sakalas“ – geru stipriųjų gėrimų mėgėjų bičiuliu: jų neatbaidydavo kitoje šalia parduotuvės esančios gatvelės pusėje buvęs, iš tolo dvokdavęs, viešasis požeminis tualetas. Skvero pašonėje būta taksi stotelės, prie kurios nuolat stoviniuodavo neilga pasižmonėjusių vilniečių eilutė, o kitoje Naugarduko gatvės pusėje stūksojo neišvaizdus daržovių parduotuvės angaras. Na, o neišrankesni vilniečiai mėgdavo pasišnekučiuoti, susėdę ant tvirtų suolų gėlių paviljono prieigose, nekreipdami dėmesio į besišlaistančius nuolatinius „Sakalo“ klientus. Kviečiu į retro pasivaikščiojimą skvero praeityje senųjų vaizdų pagalba.
