Saulėtekis – mikrorajonas, priklausantis Antakalniui, išsidėstęs į šiaurės rytus nuo miesto centro. Mikrorajoną sudaro du studentų bendrabučių miesteliai – „Niujorkas“ ir „Kamčiatka“. Pirmajame yra Vilniaus universiteto Fizikos, Teisės, Komunikacijos ir Ekonomikos fakultetai, VU Tarptautinė verslo mokykla, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (buvęs Vilniaus inžinerinis institutas), sporto salės bei šeši šešiolikos aukštų studentų monolitiniai bendrabučiai, kuriamas „Saulėtekio slėnis“. „Kamčiatkoje“ stovi du VGTU priklausantys dvylikos aukštų bendrabučiai, vienas penkiaaukštis ir 4-5 aukštų VU bendrabučiai, kepyklėlė, krepšinio aikštelė, troleibusų žiedas. Gali kelti nuostabą, tačiau šiame, septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėtume statyti didžiuliame mokslo komplekse buvo numatyti dar keletas pastatų – tame tarpe ir Vilniaus universiteto rektorato rūmai – turėję būti pastatyti kadaise Antakalnyje buvusio hipodromo (laukymės prie Nemenčinės plento ir Saulėtekio alėjos sankirtos) vietoje. Studijų ir mokslo miestelio teritorija išties įspūdinga – net 175 hektarai, vien sporto kompleksą sudarė trys sporto salės (viena jų buvo pripučiamųjų guminių konstrukcijų pastate, bet buvo nuolat niokojama vandalų), stadionas, krepšinio ir lako teniso aikštelės, o prie „Niujorko“ įsikūrusioje sporto salėje nuolat treniravosi sovietmečiu žinoma VISI (VGTU) krepšinio komanda „Inžinerija“. Komplekse buvo keturios valgyklos: po vieną VU ir VGTU, viena prie „Niujorko“, o patogiausia ir skaniausiais valgiais pasižymėjusi buvo netoliese didžiosios sporto salės bei stadiono: savo ruožtu pastarieji įsikūrę netoli senosios plytinės. Ilgą laiką iš miesto atvažiavę studentų minios traukdavo pėsčios nuo Antakalnio troleibusų žiedo, troleibusų maršrutai iki žiedo Saulėtekyje buvo nutiesti po keleto einančių iki troleibusų žiedo studentų žiaurių užpuolimų. Prisimintina, kad prie dabartinio troleibusų žiedo Saulėtekyje, troleibusų vairuotojams poilsiui skirto pastato flange, buvo įsikūrusi viena pirmųjų kooperatinių kavinių, kurioje bent kurį laiką nesirinkdavo kampuotų vyrukų kompanijos. Šalia „Niujorko“ esančiame buities komplekse savaitgaliais vyko diskotekos, o pirmajame aukšte buvusios valgyklos – skrandžių gadintojos – dydis darydavo įspūdį: net 600 vietų.
Pačiame buities komplekse buvo ir paštas su tarpmiestinio pokalbio automatais – sovietmečiu mobiliųjų telefonų niekas net nesapnavo – bei maisto prekių parduotuvė, gyvavo kavinė bei buities tarnybos prie pastatų glaudėsi labai populiarus studentų tarpe spaudos kioskas. Patys „Niujorko“ garsėjo specifiniu kvapu iš sunkiai išvalomo atliekų vamzdžio, nušiurusiomis virtuvėmis, vos šylančiais radiatoriais, galingais skersvėjais, studentų sumontuojamomis dviaukštėmis metalinėmis lovomis, ir…puikia, kiek bohemiška, jo gyventojų atmosfera. Studentų miestelio – ir ne tik jų – kas savaitgalį tikėjosi net dvi diskotekos: „Studija“ ir „Amicus“, vykdavusios virš valgyklos prie „Niujorko“, ir šalia sporto komplekso pašonėje įsikūrusios valgyklos: pastarąją disco šventę vesdavo charizmatiškasis Arnas Klivečka, užburdavęs susirinkusiuosius ne tik puikia muzika, bet ir dinamišku diskotekos vedimu bei išradingais šviesos efektais. Kooperatyvų legalizavimosi laikmečiu – gorbačiovinėje epochoje – į Klivečkos vedamą diskoteką vis dažniau ėmė užsukti „aštuntukus“ vairuodavę treninguoti vaikinai, nevengdavę kumščiais pasiaiškinti santykius su kitais šokių dalyviais. Netoliese buvusioje sporto salėje krepšinį žaisdavę ir abejų aukštųjų mokyklų dėstytojai, tarp kurių išsiskirdavęs jau gana solidaus amžiaus, ir tokio pat solidaus bei techniško žaidimo akademikas Antanas Kudzys, o stadione prakaitą jau liedavo studentai: kūno kultūros užsiėmimai tuomet buvo privalomi, tad retas vyrukas skųsdavosi sportiškumo trūkumu ar atsikišusiu pilvuku. Įdomūs ir saviti buvo laikai..
Na, o šiandien mes lankysimės 1968-aisiais pradėto statyti Studentų miestelio Saulėtekyje „ašyje“ – Vilniaus universiteto naujuosiuose rūmuose, jų projekto autoriai Z.Daunoravičius, R.Dičius, J.Jurgelionis. Studentų miestelio mastai įspūdingi – visuose Vilniaus universiteto bei tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI, vėliau VGTU) mokomuosiuose korpusuose turėjo mokytis 20 tūkstančių studentų, kurių gyvenimui buvo pastatyti du bendrabučių kompleksai, buičiai, sportui ir poilsiui – atskiras kultūros ir sporto centras, numatyta buvo perkelti į Saulėtekį net patį Vilniaus universiteto rektoratą (pasinagrinėkite Studentų miestelio planą). Centrinę Studentų miestelio dalį užėmė mokomieji korpusai, po kuriuos šiandien ir pakeliausime, dėka išraiškingų vieno produktyviausių Lietuvos fotografų – Mariaus Baranausko (apie autorių – šiek tiek vėliau) – nuotraukų padedami. Mokomuosius korpusus į vieną erdvinę sistemą jungia žemesni amfiteatrinių auditorijų korpusai su aktų sale, biblioteka, rekreacijos patalpomis. Įdomu, kad neperseniausiai pastatyta moderni biblioteka buvo numatyta jau sovietmečio planuose. Taip pat buvo numatyta, kad abiejų aukštųjų mokyklų studentai naudosis bendru kultūros ir sporto centru, kuriame bus kultūros namai, stadionas, sporto salės, lengvosios atletikos maniežas, baseinas(!), valgykla, poliklinika(!) ir parduotuvės.
Studentų miestelio būsimų pastatų maketas 1982 m.
Įgyvendinti buvo ne visi planai, tačiau jau 9-o dešimtmečio viduryje Studentų miestelis buvo didžiausias ir reikšmingiausias tokio pobūdžio ansamblis Lietuvos architektūros raidoje. Statistiniai naujųjų universiteto rūmų skaičiai įspūdingi ir dabartiniais masteliais matuojant: trejų grupinio mokymo korpusų bendras tūris ~115.500 kub. metrų, bendras plotas ~25.800 kv. metrų. Srautinių auditorijų korpuse įrengtos 90, 160 ir 300 vietų amfiteatrinės auditorijos, 100 vietų valgykla, ir biblioteka. Auditorijos apšviestos per kupolinius stoglangius, auditorijų bendras tūris ~16.500 kub. metrų, bendras plotas ~3900 kv. metrų. Aštuonaukščių grupinio mokymo auditorijų korpusų konstrukcija – surenkamojo gelžbetonio, ypač didelį įspūdį darydavo pirmojo aukšto erdvė, apribota panoraminių langų. Projekto autoriai 1982 m. apdovanoti premija.
Lietuvai atkūrus valstybingumą, Saulėtekyje iškilo šiuolaikiški Vilniaus universiteto ir Vilnius Tech korpusai, renovuoti studentų bendrabučiai, tad mokslo oazės veidas išgražėjo, sumodernėjo, nenutyla statybų gausmas ten ir dabar.
Apsilankyti mokslo ir studijų miestelio, įsikūrusio vilniškiam Saulėtekyje, praeityje mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
