Draugo mamai Julijai jau devynios dešimtys metelių, tad laukdama kelionės anapilin, ji dažnai pasišneka jau pati su savimi. Kadaise būdavo įdomu ir smagu su ja pasikalbėti, nes racionalus protas ir gyvenimiška patirtis patalkindavo jai blaiviai pažvelgti į sovietinę realybę, galbūt net dalykiškiau, nei dabartiniai istorikai sugeba. Puikiai pamenu, kaip Julija nebijojo net ir anuomet nevynioti žodžių į vatą, išrėždama: “Kokia gi čia @ūdina tvarka, kad sąžiningai užsidirbusi pinigų sunkiu darbu, parduotuvėje nerandu paprasčiausių produktų ar dailesnį rūbą – jų tiesiog ten NĖRA. Nėra! Belieka turgun važiuoti, bet ten tave apsvers, apsuks, o ir brangumas visko ten nesvietiškas!” Kreivų veidrodžių karalystėje, kuria buvo sovietinė Rusijos imperija, kartais dar vadinama SSRS, išties netrūko daugybės paradoksų ir alogiškų prieštaravimų. Antai, indų galėjai įsigyti kokių tik panorėjęs, nors jie ir buvo brangoki, tačiau ką į tuos indus dėti, kai parduotuvėje tik pamėlusios vištos, “balerinomis” dėl liesumo pramintos, o ir tų pačių kiaušinių nevisada rasi?.. Prekybininkų mafijos sugebėjimai savąją kuklią profesiją versti prestižine išties buvo neeiliniai. Taip atsirado prekybai būdingos sąvokos “iš po prekystalio” (prekyba paslėptomis prekėmis, kurios turėjo būti parduotuvės salėje), “blatas” (naudingos pažintys, padedančios gauti retesnes prekes), “deficitas” (ne trūkumas, o sunkiai gaunamos, paklausios prekės), “išmetė”, “duoda” (apibūdinimas imtų netikėtai pardavinėti paklausių prekių – “deficito” – prie kurių kaipmat išsirikiuodavo ilgos eilės), “gauti”, “sukombinuoti” (įsigyti retai būnančią pardavime prekę, neretai – elementariai kasdienę). Absoliuti dauguma sovietinėje imperijoje kalėjusių piliečių buvo priversti prisitaikyti prie tokios pasibjaurėtinos tikrovės prekyboje, persmelktos korupcinėmis pažintimis, kyšininkavimu, apgaudinėjimu, sukčiavimu. Išimtys buvo daromos tik kompartijos funkcionieriams ir jų parankiniams, bei sarginiams sovietinio režimo šunims – kagėbistams (saugumiečiams).
Kontrastu totaliam kokybiškesnių ir skanesnių, nei kasdieniai, produktų trūkumui buvo išvaizdūs leidiniai apie valgių gaminimą, serviravimą, patiekimą. Daugeliui piliečių šios knygutės leido bent paveikslėliuose ir nuotraukose pažvelgti į tai, kas turėjo būti, o šiandieną ir yra, ant vaišių stalo. Gerokai papukšėjęs prie sovietinės “kokybės” nuotraukų koregavimo, noriu pasikviesti jus į patį brežnevinio sąstingio apogėjų – 1980-uosius, kad pasidairytume į oficiozinę gastronomijos bei konditerijos pusę, kaip Mėnulis nuo Žemės tolimą nuo kuklios ir pilkokos sovietinės buities.
Matome kadaise pasakiškai populiarų baldelį – vilniškėje “Žalgirio” gamykloje gamintą sudedamą(!) serviravimo staliuką, kainavusį net 40 rublių.
Anuomet kiekvienoje buitinių prekių parduotuvėje galėjai įsigyti tik Rusijai būdingą buities atributą – elektrinį “samovarą”, skirtą arbatai ruošti.
Maisto produktų stygius kasmet aštrėjo, o štai indų galėjai nusipirkti iki soties, pagamintų ne tik sovietų imperijoje, bet ir Rytų Europos šalyse.
Parodomosiose nuotraukose esančios vištos smarkiai skyrėsi nuo pamėlusių “balerinų” parduotuvėse.
Joks vaišių stalas anuomet buvo neįsivaizduojamas be gausaus alkoholio, kiekvienoje sekcijoje (balde) būtinai turėjo būti gėrimams skirtas baras.
Įdaryti kiaušiniai – vienas populiarusių anuomečių vaišių patiekalų, gaminamas su viena sąlyga – jei pavyko “gauti” kiaušinių.
Kokybiška – be kaulų, be sausgyslių, šviežia, ne persenusio gyvulio – mėsa šašlykams anuomet buvo nereali retenybė.
Dar vienas anuomečių populiaresnių patiekalų – įdaryti pomidoriniai “grybukai”.
Kavos arba arbatos stalui puikiai tiko grakštūs porceliano indai – tokius gamino kauniškė Eksperimentinė dailiosios keramikos gamykla “Jiesia”.
Dominavo ne popierinės, o audeklinės servetėlės, kurias ir matome kviestinei vakarienei serviruotame stale.
Rytietiška kava ruošta populiariuose, ir todėl sunkiai gaunamuose, elektriniuose karšto smėlio aparatuose, nuotraukoje – kavai serviruotas stalas.
Dėl visuotinio mėsos produktų trūkumo raginta valgyti daugiau žuvies, o ketvirtadienis paskelbtas “žuvies” diena, tad nuotraukoje – įdaryta žuvis.
Dar vienas įdarytos žuvies porcijinio patiekalo pavyzdys.
Sumuštinukai, ir įrankiai jiems ruošti: duonos pjaustymo formelės, peiliai sviesto ir daržovių pjaustymui, peilis sviesto rutuliukų suvolavimui.
Kelionę į sovietmečio gastronomijos ir konditerijos pasaulį pratęsime netrukus, o šįkart mums talkino AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
