Visai nesenai lankėme Druskininkų senamiestyje įsikūrusią Aleksandro Eigirdo ir Anortės Mackelaitės “dukrelę” – jaukiąją “Dainavą“, o šįkart noriu pasikviesti jus į bene unikaliausią anuometę kurortų užeigą – tiek kavine, tiek restoranu vadintą “Alką”, prigludusią prie Alkos tvenkinio. Abejonių jokių – jei šiandieną vyktų įdomiausio, savičiausio maitinimo įstaigos interjero konkursas, “Alka” nesunkiai pelnytų vietą apdovanotųjų tarpe. Pelnytų, jei jos kūrėjų vaisiai būtų toliaregiškai išsaugoti, bet kelionę į svečius pas “Alką” nepradėsime pastenėjimais apie beatodairišką senųjų kavinių ir restoranų įrengimo naikinimą, o prisiminsime šios unikalios ir ypatingą aurą turėjusios vietos kūrėjus. Nuotraukos pakuždės mums, kad neabejotinai prisidėjęs yra žmogus, mylintis gamtą ir puikiai perpratęs jos teikiamas galimybes išskirtinio interjero sukūrimui. Išties, tas lakios fantazijos savininkas – girininko padėjėjas Vytautas Urnevičius, o projekto architektas Vytautas Petkevičius, gėrėjęsis, kad “Alkos” interjeras bei aplinka nebuvo keičiami net tris dešimtmečius, nuo kavinės/restorano atidarymo 1972-ais.
Dešimtis tūkstančių poilsiautojų bei besisveikatinančių priiimdavusiems Druskininkams trūko viešojo maitinimo įstaigų, tad 8-ojo dešimtmečio pradžioje miesto vadovai nutarė pastatyti dar vieną, tik šįkart – kiek nutolusią nuo kurorto centro. Statybos, kurioms vadovavo darbų vykdytojas Česnavičius, tetruko metus, o visus baldus kūrė miškininko Vytauto Urnevičiaus vadovaujama brigada. Sumaniai panaudodami žaismingas gamtos išdaigas savitose medžių formose, girininkai tiek “Alkos” vidui, tiek lauko terasai sukūrė nepakartojamus baldus. Vienas-kitas lankytojas skųsdavosi, kad ant kietų suolų sėdėti ne itin patogu, tačiau metams bėgant, “Alkoje” imta svečius vaišinti ne tik vasaros sezono metu, bet ir Kalėdas bei Naujuosius švęsti, ir niekam užpakalis nuo “kieto” pasisėdėjimo neištindavo. Seniesiems restoranams bei kavinėms dingstant, vienam po kito pakliuvus į drastiškų permainų mėsmalę, “Alka” didvyriškai laikėsi bemaž du dešimtmečius, unikalųjį interjerą keisdama tik nežymiai, nors laikui bėgant, jis tapo šiek tiek eklektišku, atmieštu pertekliniais papuošimais.
Pasidairę į senąsias – 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių – “Alkos” vidaus nuotraukas, atpažinsime visus anuometės restoraninės kultūros požymius: solidžias medžiagines servetėles, dailius keraminius indus, varlytes pasirišusius oficiantus kruopščiai išlygintomis uniformomis, kruopštų architektų sumanytos aplinkos išsaugojimą, neužteršiant jos kičiniais niekučiais. Išvysime prie sienos pritvirtintus ragus, tarnaujančius kabykla rūbams bei žavių damų rankinėms, tik niekaip neaptiksime magnetofono su kliokiančiu pigiausiu popsu – dažnos nūdienės užeigos nepamainomu teršalu. Žvilgsnis užklius už išradingų meninių kompozicijų, susišaukiančių su “Alkos” pavadinimo prasme: juk alka lietuvių mitologijoje – senovės dievų garbinimo vieta, tad pats pavadinimo tvirtinimas kadaise sukėlė karštus ginčus partinių funkcionierių tarpe, bet visgi nugalėjo racionalusis požiūris.
Pokyčiai vyko ir vyksta ne tik valstybėje ir visuomenėje, bet ir kiekviename mūsų, taipogi ir mūsų aplinkos erdvėse. Neišvengė jų ir “Alka”, tad norisi tikėtis, kad tos permainos padės dažno pamėgtai kavinei/restoranui sėkmingai klestėti, o mes dar pasidairysim į Druskininkų talentų kūrinius.
Buvusią “Alkos” aplinkos aurą liudiją senosios nuotraukos.
Originalus “Alkos” interjeras po atidarymo žavi subalansuotumu, estetiška aplinka, sumaniai priderintais indais.
Daugybė šiltų atsiliepimų rado vietą “Alkos” svečių knygoje: kažin, kur dabar ši artimos praeities liudytoja, galinti tapti įdomios apybraižos šaltiniu?
Originalus “Alkos” interjeras nesikeitė tris dešimtmečius – taip meniškai, racionaliai ir skoningai viskas buvo įrengta.
Miškininko Vytauto Urnevičiaus brigados sukurti baldai atlaikė daugelį metų – dalis yra išlikę “Alkoje”.
“Alkos” interjeras, praėjus keturiems(!) dešimtmečiams po atidarymo. Gal atsiras įžvalgus mecenatas, pasiryžęs finansuoti šių grožybių atkūrimą?
Dėkoju visiems druskininkiečiams, svariai prisidėjusiems prie šios kelionės į “Alkos” praeitį parengimo, mums patalkino ir AIDAI.LT fotoarchyvas.
Jei norite skaityti daugiau tokių publikacijų, tapkite AIDŲ prenumeratoriumi / prenumeratore jau dabar!
