Šiandieną anaiptol ne kiekvienas jaunosios kartos narys ir bežino, kas gi tas chruščiovinis atlydys, o štai manieji tėvai, kurių jaunystė būtent anuomet ir prabėgo, prisimindavo tą dešimties metų (1954-1964 m.) laikotarpį su lengva nostalgija. Išties, po stalininio įšalo ir jį lydėjusių represijų, pokarinio sunkmečio, šešių dienų darbo savaitės, ilgą laiką galiojusios kortelių maisto produktams sistemos, Chruščiovo valdymo laikmetis galėjo pasirodyti šiokiu-tokiu režimo gniaužtų atsileidimu – savotišku atlydžiu. Prasidėjo masinė neįmantraus ir ankšto būsto “darbo žmonėms” statyba, o ją lydėjo ir baldų gamybos bei jų pirkimo bumas: nemiegosi juk ant grindų, ir nevalgysi prie palangės. Dar gerai pamenu manųjų tėvų anuomet įsigytus patogius ir negremėzdiškus baldus: universaliai perrenkamą sekcijukę, pagamintą Kapsuko baldų fabrike (taip anuomet funkcionieriai buvo pervadinę Marijampolę, bet ši sovietmečio “tradicija” neturėtų stebinti), kuri savąją išvaizdą keitė keletą kartų, mat trys stovai su daugybe skylučių leido lentynas ir spinteles permontuoti kaip tik panorėsi, keičiant jų išsidėstymą bei sumontavimo aukštį. Trikampis staliukas išgaubtais šonais bei pakrypusiomis išorėn apvaliomis kojomis buvo bene idealaus dizaino ir aukščio: tiek valgyti, tiek rašyti, tiek gardžiuotis kava prie jo buvo patogu, o ir pernešti galėdavai neįtempęs visus raumenis. Nedidukai pufai buvo keliskart pertraukti, kol jų spyruoklės pavargo – tie patogūs ir kompaktiški baldeliai ištarnavo bemaž dvi dešimtis metų. Dailiai derėjo šiems baldeliams ir trikojis lieknas toršeras popieriniu gaubtu, kurio likimas nepagailėjo – kartą perkreiptas gaubtas prisilietė prie karštos elektros lemputės (pamirškite led’us – anuomet visos lemputės buvo kaitrinės), ir kaipmat ėmė smilkti, tad ugningo sąlyčio vietoje liko juoda apanglėjusi dėmė. Universalioji sekcijukė keliavo su mumis į keletą būstų, kol galų gale atiteko iš užjūrių grįžusiai jaunai porai, nutarusiai įsigyti mūsų ankstesnį namuką, o štai kiti senieji baldeliai jau senokai atiduoti (labiausiai pasigendu trikojo staliuko…). Na, gana jau tų vaikystės laikų prisiminimų: laikas pakviesti jus į septintojo dešimtmečio pradžios interjerus, kad galėtumėte palyginti, ar šiuolaikiniai baldų dizaineriai bei gamintojai paiso taisyklės, kad ir baldų stiliuje – kaip ir rūbų madoje – viskas neišvengiamai sukasi ratu.
Išvysti prabėgusios būties margumynus mums padėjo AIDAI.LT fotoarchyvas.
