Kino istorijos žinovai nei nemirktelėję atsakys, kur sovietų imperijos kinematografininkai kūrė filmus apie Europą – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Paveiktos, bet nenustekentos besaikio sovietinimo ir nutautinimo, Baltijos tautos kruopščiai puoselėjo istorinius miestų veidus, tad jie išliko europietiškais. Kita vertus, mes ne veltui lankėme stilingus ir solidžius ano laikmečio restoranus, preciziškai įrengtus Lietuvos architektų, menininkų, baldžių. Iš sovietijos tolių atklydusioms kinematografininkų komandoms Baltijos šalyse buvo puikios sąlygos kurti, nes ir viešbučiai europietiški, ir restoranai puikūs – bus kur bohemiškai pauliavoti po kūrybiškos dienos – ir kino studijos puikiai aprūpintos, tad galės patalkinti atėjūnams.
Neneigdamas, kad ir kitų sovietinėje Rusijos imperijoje kalėjusių šalių kinematografininkai sugebėdavo cenzūros sąlygomis kurti puikius filmus (ypač kartvelai, ukrainiečiai), drįsčiau teigti, kad dažnas anuometis blokbasteris buvo sukurtas Baltijos šalyse. Šįkart keliausime į keliasdešimties metų senumo kino pasaulį, dėmesį sutelkdami ne Lietuvos kino studijos kurtuose topfilmuose, o atvykėlių Lietuvoje filmuotiems blokbasteriams. Nesirūpinkit, ateis laikas ir meistriškai nufilmuotiems “Turtuoliui, vargšui” bei “Amerikoniškajai tragedijai”, o ir kitiems fantastiško populiarumo susilaukusiems lietuvių filmams, tegul ir įgarsintiems ne gimtąja kalba. Taigi, atsiloškite krėsluose patogiau, nes jau netrukus prasidės seansas.
1976-ais režisieriaus Emilio Lotianu sukurtas “Taboras keliauja į dangų” filmuotas Vilniuje ir Kaune: scenose nesunkiai atpažinsi vilniškes Bernardinų, Šiltadaržio gatves, o šioje scenoje į kadrą pakliuvo Bokšto gatvėje esanti gynybinė siena, dar tik atstatoma kruopščių Lietuvos restauratorių. Šalia Bastėjos filmuota viena masiškiausių epo apie sudėtingą romų meilės dramą scenų.
Filme skamba daugybė romų ugningų dainų, o šiose scenoje taboro moterys dainą traukia, eidamos vilniške senovine Šiltadaržio gatve.
Pagrindinis herojus vos neatsisveikina su gyvybe kauniškėje Rotušės aikštėje įrengtose kartuvėse, bet yra draugo stebuklingai išgelbstimas.
Apie sovietinės literatūros vaikams plagiatus jau esu jums pasakojęs, vienas jų – “Buratino nuotykiai” buvo gudų kinematografininkų 1975-ais filmuotas ir Vilniuje. Šaunų pudelį Artemoną vaidino lietuvis Tomas Augustinas, o kiti aktoriai – ne vietiniai, tik nesunkiai atpažįstamas Vilniaus senamiestis, anuometė M.Antokolskio (dabar – Stiklių) gatvė, Vokiečių gatvės ilgojo namo 1-15 namų kiemas, ir kinematografininkų pamėgta Stiklių-Gaono-Žydų-M.Antokolskio gatvių sankryža, dar nesyk pasirodysianti kituose anuo laikmečio filmuose.
Tolumoje besistiebiantys šv.Dvasios bažnyčios mūrai pataria mums, kad “Buratino nuotykių” kadran pakliuvo … (spėkite patys) gatvė.
Važiuodami vilniške Kalvarijų gatve, netoli Santariškių transporto žiedo atrasite Jeruzalės tvenkinį, kurio tolimajam name pūpso medinukas – jame vyko svarbūs įvykiai, pakliuvę į 1973-ais filmuoto “Inžinieriaus Garino kracho” scenas. Ideologinį atspalvį turintis A.Tolstojaus kūrinys buvo ekranizuotas ir anksčiau, bet 1973-ų ekranizacijoje daug scenų buvo filmuota būtent Vilniuje, apie kai kuriuos kinematografininkų liapsusus jums jau pasakojau (pamenat troleibusą prie Centrinio knygyno?). Na, o Jeruzalėje esančiame medinuke kurį laiką glaudėsi pagrindinis filmo herojus – talentingas, tačiau truputį kuoktelėjęs išradėjas Garinas. Beje, epizodinį vaidmenį šiame filme atliko charizmatiškasis Algimantas Masiulis.
Vilniškėje Jeruzalėje esančios Pašvaistės gatvės medinuke klostėsi ir romantiški, ir fatališki “Inžinieriaus Garino kracho” įvykiai (stopkadras).
Serialo kadruose išvysime Vilniaus senamiesčio gatveles, šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias, pabuvosime pastarosios viduje, aplankysime “Palangos” restorano kiemelį, žalumoje paskendusį Vilniaus universiteto Didįjį kiemą, o šiame stopkadre matom Bernardinų bažnyčios interjerą.
Fantastiškomis Kauno senamiesčio, Pažaislio vienuolyno panoramomis prasideda sovietmečio pabaigoje, 1989-ais, susukta “Endhauzo paslaptis” apie talentingąjį seklį Erkiulį Puaro. Tačiau mus labiau domina aplinkybė, kad kelios scenos filmuotos “Kauko” terasoje, tad galime prisiminti be galo populiarios, ne vien kauniečių mėgtos kavinės bruožus. Tenka tik apgailestauti, kad ir “Kauko” nepasigailės gobšios neokomjaunuolių letenos.
Nors ir pakeitę tarpukario architektūros perliuką, lietuvių architektai suteikė “Kaukui” fantastišką šarmą, gaivos ir jaukumo oazės atmosferą.
Pirmąją kelionę į Lietuvoje filmuotų sovietinių blokbasterių praeitį baigsime 1987-ų serialo “Vizitas pas Minotaurą” stopkadru vilniškėje šv. Kazimiero (anuomet – J.Vito) gatvėje , mat genialusis meistras Stradivarijus “įsikurs” Vilniaus senamiestyje, kuris ir paklius į serialo scenas.
Ši kelionė į kinematografijos praeitį baigta, tačiau ji tikrai ne paskutinė, nes neaplankėme dar daug filmų.
