Kiekvienoje brošiūroje turistui apie Lietuvą neabejotinai rasite Trakų pilį, o maltiečiai būtinai įrašys Žydrąją lagūną į jų šalį reklamuojančius leidinius bei svetaines. Nuo pat balandžio, kai prasideda pusmetį trunkantis šiltasis sezonas, į Komino salelės įlanką zuja daugybė laivų ir laivelių iš Gozo salos uosto Mgarro ir Maltos sostinės Valetos uosto. Atvykėliams žadamas nuostabios spalvos vanduo – ne veltui lagūna „žydroji” – ir saulės vonių rojus. Susigundėme aplankyti lagūną ir mes, tad įdegęs vaikinukas mikliai plukdė mudu kateriu, ir nebodamas didokų bangų vairavo katerį atsistojęs. Mokama iš karto už kelionę į abi puses, tad vakarop teks bandyti susigaudyt, kuris gi iš gausybės laivelių yra mūsiškis. Atplaukę lagūnon, netrukome įsitikinti, kad atotrūkis tarp laukto ir gauto nemenkas: lagūną supa siauras paplūdimys, o ir didžioji jo dalis – uolos, ant kurių susėdę „laimingi” (ar bandantys tokius vaizduoti) atvykėliai. Iš keleto vagonėlių, pardavinėjančių neįmantrius užkandžius, skamba tranki muzika, o persirengimui vargais negalais susirandame atokesnę vietelę – nenaudojamus dušus po dangaus stogu šalia tualetų pastatėlip. Kukli Maltos žaluma visgi sugeba uždengti mūsų pasturgalius, tad vienam budint prie įėjimo į dušines, o kitam kuičiantis aprangoje sugebam persirengti (beje, Maltos paplūdimiuose niekur nemačiau persirengimo kabinų – daugiau nei keistas ypatumas…).
Atkakliai ir atsargiai leisdamiesi link vandens, visgi sugebame susirasti nedidelį pliažiuką, kuriame papilta truputėlis smėliuko. Eiti link vandens teks per aštrius akmenis, tad čia turi būti atsargus, kad poilsis nevirstų trauma. Vanduo lagūnoje šaltas, tad maudytis įmanoma tik energingai plaukiojant, ir grumiantis su jūros srovėmis. Greta įsikūrę kinai arba korėjiečiai sumano pramogą: moteris apsirengia nardymo kostiumą, ir plaukia į kitą krantą, kuriame dunkso uolos bei matosi grotas, o vyras šį žmonos(?) žygį pasimėgaudamas filmuoja. Kiti atvykėliai iš Azijos – šįkart tikriausiai iš Indijos – sulenda maudytis (lipti vandenin reikia metalinėmis kopėtaitėmis) ir mirksta vandenyje gerą valandą, taškydamiesi ir šūkaudami. Spėčiau, kad dauguma jų jau tą patį vakarą vėl ir vėl lakstys šlapintis, gerokai nušalę… (na, jūs žinote kas nušalama lediniame vandenyje). Mudu maudomės, norėdami pasirodyti tvirtais, ir norėdami paguotis save, kad trenkėmės kelias tūkstančius kilometrų, ir sugaišome visą dieną šiame užkampyje ne veltui, o norėdami pasimėgauti „Žydrąja lagūna”. Tiesa, mums priklausęs vakarinis pasiplaukiojimas Komino salos grotauose bei lagūnose praskaidrins nuotaiką, nes ši pramoga išties įdomi ir įspūdinga gamtos grožiu. Belaukdami laivelio, įsigyjame populiariausią vietinį gardumyną – ananaso sulčių kokteilį natūraliame „įpakavime”. Skanu ir nebrangu, bet vien dėl jo į Žydrąją lagūną trenktis tikrai neverta.
Pasidalinam įspūdžiais su atvykėliais iš Jungtinės Karalystės, kurie vienas per kitą klausia, ar labai šaltas vanduo, nes mato mudviejų energingas pastangas nesustirti jūroje. Pajuokauju, kad į tokio pat „šiltumo” Baltijos jūrą tikrai lengviau įšokti, o ir lietuviški paplūdimiai turi gerokai daugiau smėliuko, nei ši akmens karalystė. Drąsindami vienas kitą, britai lenda vandenin, įtariai nužvelgdami besiturškiančius indus, kuriems ledinis vanduo, rodos, nė motais. Indai lindi vandeny, vilkėdami trumpikes, o moterys maudosi vilkėdamos ne maudymukus, o nacionalinius rūbus. Gultai, kurie būtinai bus paminėti kiekvienoje brošiūroje apie maltiškę Žydrąją lagūną, čia pat paslaugiai sukrauti krūvon ir surakinti grandine: atvykėlių pilnas paplūdimys, o servisas, matyt, sezoną dar nepradėjo?.. Susiruošę prieplaukon, pakviečiame kinus (korėjiečius) įsitaisyti mūsiškėje vietoje ant smėliuko (beje, persirengti sugebėjome pasislėpę už gultų krūvos), ir azijiečiai maloniai mums padėkoja, nes besėdėdami jau gerokai aptrynė užpakalius į pakrantės uolas. Šiaip ne taip išsiaiškinę, kuris gi iš gausybės atplukusių laivelių plukdys mus, grįžtelime į lagūną anaiptol ne euforijos kupini. Visgi grįžtame namolio nebėdavodami, nes „stebuklingosios” lagūnos kuklumą nustelbia puikūs įspūdžiai plaukiojant šalia Komino salos.
Žydrosios lagūnos prieplauka čia yra bene vienintelė tvarkingesnė vieta, o pati Žydroji lagūna yra, deja, smarkiai pervertinta.
Pabuvoti Žydrojoje lagūnoje šalia Komino salos Maltoje mums padėjo AIDŲ fotoarchyvas.
